Ką lems turisto mokestis Klaipėdoje?

Vilija MALAKAUSKIENĖ, „Klaipėdos vandens“ seniūnaitė

Tas vienas euras iš esmės nieko nekeičia, nes už jį nė kavos puodelio nenuperki. Didesnis mokestis galėtų atbaidyti turistus, o toks mažas - ne.

Esminis klausimas, kam bus panaudoti surinkti pinigai. Aš gal net hakatoną organizuočiau su studentais ar turizmo srities darbuotojais, gal mokyklose konkursą ir sužinočiau, kokios idėjos galėtų būti vystytinos. Žinoma, už juos gali perdažyti suoliukus, ir viskas.

Miesto įvaizdžiui buvo mėtomi didžiuliai pinigai. Prieš kokius porą metų buvo išleisti baisūs atvirukai. 

Nusivežiau juos į bibliotekininkų suvažiavimą, niekas nenorėjo jų paimti į rankas. O buvo giriamasi, kad su jais laimėtas kažkoks konkursas.

Savivaldybės Turizmo skyrius kaip ir neveikė. Nežinau, kaip yra dabar, bet anksčiau tai buvo labai apleista sritis. Man mūsų Turizmo centras atrodo negyvas. Dabar Kultūros, sporto ir turizmo departamentui pradėjo vadovauti Ričardas Zulcas, jis visada turi daug idėjų, gal situacija keisis.

Kai kam atrodo, kad džiazo festivalis nereikalingas, bet jis pritraukia daugybę žmonių. Saviveiklininkai mūsų mieste iš viso nepalaikomi, bet pas juos atvažiuoja kolektyvai iš kitur, rengiami bendri festivaliai. 

Juk tai taip pat yra turistus pritraukianti veikla. Manau, mūsų miestas galėtų būti dar patrauklesnis vaikų ekskursijoms. Aš turisto mokesčio pinigus investuočiau į vaikų ir senjorų pritraukimą.

Ugnius RADVILA, miesto Tarybos narys

Tokių miestų, kuriuose nebūtų šito mokesčio, beveik nebeliko. 

Klaipėdoje tas vieno euro mokestis yra įvestas vėliausiai ir yra mažiausias. 

Sakyčiau, mūsų miestas labiau atsilieka šioje srityje nei juda koja kojon.

Tas mokestis apskaičiuotas įvertinant miesto tikslus ir yra pagrįstas. Tiesa, iš pradžių norėta rinkti po du eurus, bet paskui liko 1 euras.

Įvesti tokie mokesčiai ir Europoje, ir pasaulyje nesumažino turistų srautų. Jeigu tas mokestis bus teisingai panaudotas Klaipėdoje, jis pasitarnaus turisto pasitenkinimui.

Irena GREIČIŪNIENĖ, klaipėdiškė senjorė

Euras prie euro miestui bus pliusas, vis į kišenę, o ne iš kišenės. Tikriausiai esu mokėjusi turisto mokestį kituose miestuose, bet neatkreipiau į tai dėmesio - juk nesideri.

Kur panaudoti surinktus pinigus, ne eilinio klaipėdiečio reikalas - vienam reikia tvoros, o kitam šulinio. Aš labai pasitikiu dabartine miesto valdžia, ypač meru, kuris skaičiuoja kiekvieną eurą, jis tikrai žino, kur labiausiai reikia.

Visą laiką sklando nuomonė, kad reikia plėtoti turizmą, bet burtų lazdele nepamosi. Mūsų miestas tvarkosi gražiai. Keliaujantys žmonės turėtų pasakyti, ar jis jiems patrauklus, ar ne. Klaipėda yra patogi brandaus amžiaus žmonėms, o jaunimą sudominti nėra taip paprasta.

Mane viskas tenkina mūsų mieste, tik duok Dieve sveikatos ir jėgų viską aplankyti. Aš neišnaudoju visų galimybių.

Yra verkiančių žmonių grupė, kuriems visko mažai, visko trūksta. Negali nusipirkti naujos knygos - nueik į biblioteką, pasiimk ir skaityk.

Kostas BAUBINAS, komunikacijos specialistas

Kai nakvynė kainuoja pradedant nuo 60 eurų ir baigiant šimtais, tai tas vienas ar du eurai labai nesijaučia. Jeigu tas mokestis būtų 5 eurai, jis išsišoktų Lietuvoje iš vieno ar dviejų eurų pagalvės mokesčių.

Labai svarbus klausimas, ar tie surinkti pinigai bus neliečiama eilutė, skirta turistinės infrastruktūros plėtrai, ar įkris į bendrą biudžetą. Pusė milijono nėra svarbi suma, bet, manau, už ją galima padaryti turistams įvairių patobulinimų.

Keliaudamas nesidomiu, kur turistinius pinigus išleidžia Kaunas ar, sakykime, Druskininkai. Bet jeigu būčiau to miesto gyventojas, man pilietiškai būtų įdomu, kam konkrečiai tie pinigai panaudoti.

Man atrodo, kad Klaipėdos kraštas Lietuvoje yra pats įdomiausias, perspektyviausias. Jau vien Klaipėda ko verta istoriškai, o Neringa, Palanga... Aš dažnai atvažiuoju su šeima patyrinėti šį kraštą. Turistinis potencialas puikus. O ko trūksta iki pilnos laimės, negaliu tiksliai pasakyti - vieniems svarbūs pėsčiųjų takai, krantinės, kitiems - vaikų žaidimų aikštelės, bendra aplinka, krūmai, želdynai. Dviračių takai dabar yra ant bangos visame pasaulyje ir Lietuvoje.

Klaipėdai, kaip pačiam perspektyviausiam miestui, palinkėčiau dar daugiau investuoti į aplinką. Galų gale visu tuo naudojasi ir patys klaipėdiečiai, ne tik turistai. Taip nušaunami du zuikiai vienu šūviu.

Sonata ŽIŽIENĖ, menininkė, Malūno lofto vadovė

Kaip padaryti, kad turistų pas mus mieste būtų daugiau, sunku pasakyti. Tą surinktą pusę milijono eurų turisto mokesčių reikėtų panaudoti infrastruktūrai: privažiavimams, mašinų statymo vietoms, šaligatviams. Klaipėdoje jau daug kur tvarkomi šaligatviai, bet yra vietų, kur jie neliesti 30 metų, kalbu apie savo Tilžės gatvę.

Daug žmonių į Klaipėdą atvažiuoja per dideles šventes vasarą - Jūros šventę, džiazo festivalį. Man norėtųsi, kad kiekvieną dieną vyktų koks nors veiksmas.

Esu kūrybinio verslo atstovė, tad galiu pasakyti, kad jeigu atsiranda daug nemokamų dalykų, verslui pasidaro sunku išgyventi. 

Gal turėtų būti kokios nors nuolaidos verslininkams, kad kavinėse būtų daugiau judesio, muzikos, grožio. Gal reikėtų neapmokestinti privažiavimo. Norėtųsi, kad kiemeliai prie kavinių būtų gražesni. Verslininkas turėtų būti suinteresuotas kažką daryti. O dabar tie kiemeliai, kavinukės užsidarinėja, nes mokesčiai dideli.

Klaipėdai trūksta smulkių suvenyrų. Kai vyksta mugės, gatvės nusėjamos baltomis palapinėmis. Prie Danės upės pilna kavinių, ten vasarą vyksta judėjimas. O truputį atokiau nieko nėra. Neseniai vyko mūsų renginys. Iš Vilniaus žmogus sako: išeinu į miestą ir toks įspūdis, kad jis tuščias kaip po kovido.

Tiesą pasakius, Klaipėdoje visas veiksmas vyksta „Akropolyje“. Prie jo patogu privažiuoti, nekainuoja mašinos stovėjimas, ten šilta ir jauku.

Egidijus MIKNIUS, Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas

Mano nuomone, Klaipėdoje turistų labai trūksta. Man norėtųsi, kad jų būtų daug ne tik per Jūros šventę. Nemanau, kad turisto mokestis galėtų būti 5 eurai - už juos jau gali ir pietus kur nors pavalgyti (juokiasi).

Surinkti pinigai turėtų būti panaudoti turizmui vystyti, Klaipėdai papuošti, senamiesčiui atgaivinti, buvusio Memelio kėlimui iš užmaršties. Gal būtų galima pastatyti ir vandens parką. Reikia galvoti, kaip žiemą paversti Klaipėdą turistiniu miestu.

Turizmui turi būti skiriama labai daug dėmesio, bet nepamiškime, kad Klaipėda yra industrinis miestas.

Esu penkerius metus gyvenęs Kylyje. Per Kylio savaitę į šį miestą, kuriame gyventojų skaičius gal toks kaip Klaipėdoje, o gal net kiek mažesnis, atvažiuoja 2-3 milijonai turistų. 

Tuo metu būna toks košmariukas, bet jis duoda daug finansų, miesto žinomumo ir daug kitų gerų dalykų. Klaipėdai linkėčiau tokio atvirumo, pozityvumo, kad į ją važiuotų visa Lietuva, Latvija, Estija, gal ir Lenkija.