Kada pastebime, kad baigiasi metai?

Emilija STRELKAUSKYTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistė

Pamatai, kad metai baigiasi kalendoriuje, supranti, kai visi pradeda klausinėti, kur švęsi Naujuosius metus, bet emociškai kažkaip to nepriimi. 

Pajauti galbūt tik sausį, kai visi žmonės ima kalbėti ir jau tikrai visur matome, kad atėjo kiti metai. Nors dar sunku kelis mėnesius po Naujųjų atsiminti, kad jau kiti metai.

Šie metai man buvo labai įspūdingi. Baigiau universitetą, gavau darbą, sukūriau muzikos grupę. Pati dainuoju ir groju akustine gitara. Mums neblogai sekasi. Dalyvavome pirmame konkurse čia, Klaipėdoje, užėmėme antrą vietą. 

Labai džiaugiamės. Man 2024-ieji buvo tikrai sėkmingi. Nemanau, kad viską padariau, ką planavau. Visur bėgame, lekiame, kažkokie darbai ar užsibrėžti tikslai vis tiek lieka.

Norėčiau, kad tai, kas šiais metais išsipildė man, liktų ateinančiuose metuose - darbas, nauja gyvenamoji vieta, muzika, kurią kuriame, kad viskas toliau eitų ta linkme.

Šiuo metu mano nuotaika darbinga, gera. Varikliukas užsivedęs, negaliu sustoti.

Osvaldas MARTINKUS, advokatas

Mes žinome, kad nuo Kalėdų iki Naujųjų metų nedirbsime, nes tada teismai nustoja dirbti, bylų nebėra, būna tokios priverstinės atostogos. 

Tada turi planuoti, ar būsi namuose, ar važiuosi į kokią nors kelionę. Kalėdinių atostogų planavimas ir rodo, kad metai baigiasi.

Iš esmės šiemet viską, ką planavau, padariau. Tam tikrų darbų visada lieka, jų nespėji. Kai jų apmažėja, pradedi žiūrėti galus, juk negali išeiti atostogų nepadaręs darbų, turi juos užbaigti. Dar ir namuose tam tikrus darbus reikia padaryti. 

Bet visi darbai jau eina į pabaigą. Dienos bėga, savaitė po savaitės eina. Į kalendorių pasižiūri - va, jau lapkritis baigiasi, jauti, kad visko nebespėsi.

Šitie metai, viena vertus, buvo labai geri - Lietuva niekada taip gerai negyveno. Visi tik važinėja, skraido. Už 60 eurų gali nuskristi ir pirmyn, ir atgal. Žinoma, visada galima skųstis, kad nėra to, nėra ano. O kita vertus, tvyro nerimas dėl ateities. Naujienas gi skaitome.

Kartoti kitais metais nieko nereikia, tik tęsti. Į kitus metus aš pasiimčiau bendravimą su žmonėmis, reikia išlaikyti gerus santykius. Pačiam negalima paslysti, privalu mokytis iš klaidų.

Šiuo metu dar ne atostogų nuotaika. Sakyčiau, toks ramaus susikaupimo laikotarpis. Jau nesinori niekur lėkti, skubėti. Tai, matyt, lemia ne tiek metų pabaiga, kiek amžius diktuoja savo ritmą.

Laimutė JUDICKIENĖ, Gedminų seniūnaitė

Suvokiu, kad metai baigiasi. Lapkritį ir gruodį pareina visokie dideli mokėjimai - tai draudimai, tai dar kažkas lenda, tai mokesčiai už mašiną, tai už butą. Tada ir jauti, kad jau metų galas, reikia už viską susimokėti, atsiskaityti ir žengti į naujus metus švariai su naujomis sąskaitomis.

Negaliu skųstis, viską pasidariau šiais metai, ką planavau, ką norėjau, net su kaupu. Streso daug visur, bet viskas padaryta. Nors aš visada žiūriu į priekį, nesigręžioju atgal: žiūriu, ką reikėtų padaryti, o ne ką padariau. Tai vertina kiti, o pati einu į priekį su kitais darbais. Esu savikritiška.

Man 2024-ieji buvo tobulėjimo ir politikoje, ir savivaldoje, ir savo darbuose metai. Būtų geriau turėti daugiau laiko poilsiui, bet šiaip tai viskas gerai. Dirbi, rezultatus matai, ir viskas. Mano nuotaika nėra bloga.

Vladas STŪRYS, palangiškis

Visada planuoju daug į priekį ir žinau, kad metai eina į pabaigą. Jau žiūriu, ar pasiekiau tai, ką ketinau padaryti. Beveik viską, ko norėjau, įvykdžiau kokiais 80-90 procentų. Daugiau negu tikėjausi. Žinoma, kartais reikėjo save priversti laikytis to, ką buvau susiplanavęs.

Esu senjoras. Mano rūpestis dabar - ką reikės Kalėdoms padovanoti anūkams ir artimiesiems.

Mes gyvename daugiabutyje, kuris buvo pastatytas prie 25 metus. Šiemet atsitiko taip, kad turėjau užimti bendrijos pirmininko postą. 

Šitie metai man įsimintini, nes tai atėmė daugiau nei pusę mano jėgų. Palanga turi savo specifiką. Mūsų name nuolatos gyvena tik keli žmonės, o kiti - Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir t. t. Juos surinkti, suplanuoti, surasti rangovus... Sugrįžau į senuosius laikus, kai dirbau gamyboje.

Į kitus metus pasiimčiau sveikatą, kad ji liktų tokia pati, šių metų gamtą. O iš visuomeninio gyvenimo norėčiau, kad daug dalykų, kurie šiemet vargino mūsų sąmonę ir jausmus, kitais metais nebūtų.

Mano nuotaika visada optimistiška. Kitaip negalima gyventi.

Dovilė UŽKURAITIENĖ, klaipėdietė

Apie metų pabaigą dar nesusimąsčiau - darbai, rūpesčiai. Šurmulys prieš Kalėdas primena, kad jau metų galas.

Viską, ką planavome, pasidarėme, esame patenkinti. Man šie metai buvo pilni iššūkių. Daug darbų, turiu tris mažus vaikučius, didžiausia investicija - į juos. Visą laiką skubi, leki, tik spėk batus apsiauti bėgdamas pro duris.

Kitais metais norėčiau pasimokyti iš klaidų. Dabar mano nuotaika darbinga. Visos dienos darbingos, savaitgalis taip pat. Bėgimas ir lėkimas nesustoja ir savaitės pabaigoje. Per šventes, manau, būsime priversti sustoti, vaikams bus atostogos.

Rimantas JUŠKA, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas

Tokia mūsų dalia - matyti ir kaip metai bėga, ir kaip baigiasi, ir kitus metus planuoti. Gyvename laiko ritmu. Man apie metų pabaigą praneša įmonės biudžeto rengimas. Jau keli variantai bandyti derinti su valdyba. 

Nėra taip paprasta - ruošiamės naujam laikotarpiui. Aš visada buvau optimistas. Bet kokie sunkumai užgrūdina. Komanda ir aš asmeniškai ieškome atsakymo, kaip galima toliau judėti į priekį.

Šie metai tikrai buvo neblogi, tikrai ne pandeminiai, kai apskritai nežinojai, kaip suvaldyti situaciją. Iš verslo pusės džiaugiamės tais rezultatais, kuriuos šiemet pasieksime, truputį viršysime savo pirminio biudžeto rezultatus.

Šiemet praradau tėvą, išėjo anapilin. Tai skaudžiausias dalykas. Likau vienas iš tos šeimos su šita pavarde. O visi kiti artimieji sveiki, viskas gerai. Dėkoju likimui už tai, kaip susiklostė metai.

Į kitus metus norėčiau pasiimti tikėjimą, kad mes augame, tobulėjame, kad nebus karo, kad visi artimieji bus sveiki ir laimingi.

Mano nuotaika visada pozityvi. Vienas dirbdamas tokioje uosto įmonėje mūšio nelaimėsi. Reikalinga komanda, sutarimas, visų tobulėjimas, kadangi keičiasi laikai, keičiasi ir žmonių požiūris į kai kuriuos dalykus. 

Jaunimą sunkiau pritraukti, stengiamės išlaikyti turimus žmones ir pareikšti jiems pagarbą visur, kur tik galime. Žmogus - kompanijos vertybė.

Būdamas Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas norėčiau palinkėti optimizmo, sėkmės visiems kolegoms - tiek Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, uosto bendruomenės, tiek Klaipėdos pramonininkų asociacijos nariams. 

Linkiu, kad visi sėkmingai ir laimingai baigtų šituos metus ir su viltimi vestų savo komandas į naujas aukštumas, į naujus pasiekimus.