Mokslininkai nustatė, kad maždaug ketvirtadalis vaikų pačią apgaulės idėją pradeda suprasti jau 10 mėnesių amžiaus. Sulaukus 17 mėnesių, tokių mažylių skaičius išauga iki beveik pusės, o būdami 3 metų vaikai tampa kur kas išradingesni, tvirtesni ir dažnesni „mažųjų gudrybių meistrai“.
Kaip vaikai mokosi apgaudinėti?
Tyrimą atliko Jungtinės Karalystės Bristolio universiteto specialistai, o rezultatai buvo publikuoti moksliniame žurnale „Cognitive Development“. Tyrimo vadovė, pedagogikos profesorė Elena Hoicka prisipažino, kad pati ne kartą susidūrė su vaikų išradingumu buityje.
Pasak jos, vaikai neretai slepiasi po stalu arba užsidaro vonioje, kad slapta suvalgytų saldumynų. Nors suaugusiesiems tai atrodo juokinga, būtent tokie veiksmai tampa pirmosiomis sąmoningos gudrybės apraiškomis. Tyrėja pažymi, kad šis darbas padėjo suprasti, kaip anksti pradeda formuotis gebėjimas apgaudinėti ir kaip sparčiai jis vystosi pirmaisiais gyvenimo metais.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 750 vaikų
Projekte dalyvavo tėvai, auginantys daugiau nei 750 vaikų nuo pat gimimo iki 47 mėnesių amžiaus iš Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados ir Australijos. Kai kurie rezultatai nustebino net pačius mokslininkus. Dalis tėvų nurodė, kad jų vaikai apgaulės principus suprato jau būdami 8 mėnesių.
Be to, tyrėjai pastebėjo įdomią dėsningumą: pusė vaikų, linkusių į gudrybes, per pastarąją parą atliko ką nors „slapto“ ar apgaulingo. Iš viso mokslininkai išskyrė 16 skirtingų vaikų apgaulės formų.
Nuo „negirdžiu“ iki sudėtingų fantazijų
Pasak Elenos Hoickos, maždaug apie 2 metus vaikai pradeda naudoti paprasčiausias gudrybes:
apsimeta, kad negirdi tėvų;
slepia daiktus;
neigia akivaizdžius faktus – pavyzdžiui, kai vaikas jau suvalgė šokoladą, bet neigiamai purto galvą.
Vėliau atsiranda sudėtingesnės elgesio formos:
slaptas draudžiamų veiksmų atlikimas;
pabandymai sugalvoti pasiteisinimą;
gudrybės, pavyzdžiui, „man skubiai reikia į tualetą“, siekiant išvengti pareigų.
Suleukus 3 metų vaiko melas tampa kur kas sudėtingesnis ir yra glaudžiai susijęs su kalbos vystymusi bei kitų žmonių emocijų supratimu. Šiame amžiuje vaikai jau gali:
perjautrinti (pavyzdžiui, „suvalgiau visus špinatus“);
sumenkinti tiesą;
galvoti fantastiškus paaiškinimus (pavyzdžiui, „šokoladą suvalgė vaiduoklis“);
slėpti informaciją;
atitraukti dėmesį frazėmis „žiūrėk ten!“.
Tai normali raidos dalis
Psichologai pabrėžia: toks elgesys nelaikomas pavojingu ar nenormaliu. Priešingai – jis susijęs su vaiko mąstymo, vaizduotės ir socialinių įgūdžių lavėjimu. Tyrimo autoriai mano, kad šie duomenys padės tėvams ir pedagogams geriau suprasti vaikus bei ramiau reaguoti į tokias apraiškas.
Darbo bendraautorė Jennifer Saul pridūrė, kad panašūs tyrimai leidžia giliau suprasti žmogaus apgaulės prigimtį, prasidedančią tiesiog nuo kūdikystės.
Šaltinis: mixnews.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą