Šie straipsniai, pasakojimai apie skaudžias, iki sielos gelmių sukrečiančias paprastų žmonių istorijas, jų patirtus sunkumus, prieglobstį mūsų mieste sulaukė didelio susidomėjimo Vakarų Lietuvos bendruomenėje. Todėl šiais metais portalas VE.lt nusprendė tęsti straipsnius šia tema naujame publikacijų cikle „Kai laimi žmogiškumas. Svečiai, tapę namiškiais“.
Toliau domėsimės, kaip sekasi Klaipėdoje gyvenančioms ukrainiečių šeimoms. Kaip sekasi susirasti darbą ir įsitvirtinti darbo rinkoje, išlaikyti būstą. Kaip ukrainiečių vaikai įsiliejo į Klaipėdos vaikų darželius ir mokyklas, kokia jų popamokinė veikla. Kaip karo pabėgėlių bendruomenė jaučiasi Klaipėdoje. Kokiomis mintimis, rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena.
Taip pat skirsime daug dėmesio Klaipėdoje gyvenantiems geriems žmonėms, kurių savanorystė, atvira širdis ir pagalba padeda geriau jaustis karo išblaškytiems ukrainiečiams.
Kremliaus režimo agresija Ukrainoje tęsiasi. Brutaliausiu būdu yra okupuojama ir aneksuojama nepriklausoma valstybė. Jau šiuo metu Vakarų Lietuvos regione laikinai prieglobstį rado apie 10 000 ukrainiečių. Neabejotina, kad pas mus atvyks dar daugiau žmonių iš karo nuniokotų arba laikinai okupuotų regionų.
Jiems yra reikalinga visokeriopa pagalba ir rūpestis žengiant pirmus žingsnius naujoje vietoje. Lygiai taip pat yra svarbu, kad tie ukrainiečiai, kurie atvyko į mūsų miestą ir regioną jau anksčiau, turėtų galimybę visavertiškai integruotis į vietinės bendruomenės socialinį, kultūrinį, sportinį gyvenimą.
Norint suteikti čia atvykstantiems ukrainiečiams savalaikę pagalbą, padėti jiems įsikurti, susirasti darbą, vaikams - ugdymo įstaigas ir popamokines veiklas, užtikrinti turiningą laisvalaikį, reikalinga yra sutelkti ne tik valstybinių bei savivaldos institucijų, bet ir pilietinės bendruomenės pastangas.
Deja, pastaruoju metu, yra stebimas mažesnis visuomenės suinteresuotumas karo pabėgėlių problemoms spręsti.
Todėl labai svarbu yra neatsipalaiduoti ir toliau aktyviai padėti pas mus atvykusiems nuo karo nukentėjusiems žmonėms.
2023 m. visa Lietuva mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį. Šis svarbus visai valstybei istorinis aktas būtų neįvykęs be didelių Lietuvos savanorių pastangų.
Šiame istoriniame kontekste savanorystės veikla šiais neramiais laikais vėl yra ypač aktuali. Savanorystės ir bendruomeniškumo svarba, užtikrinanti čia atvykusių žmonių visavertę profesinę, socialinę, kultūrinę integraciją, yra nepaprastai svarbi ir reikšminga. Visi norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, bet net ir jam pasibaigus sukeltas skausmas išliks ilgam.
Niekas taip neįkvepia ir nemotyvuoja, kaip mažų žmonių dideli poelgiai. Karo išvaryti žmonės niekur nedingo, jie kasdien yra šalia mūsų. Mes prasilenkiame su jais gatvėje, kartu stovime eilėje parduotuvėje, dirbame vienoje darbovietėje. Kaip niekada svarbu suvokti, kad jiems yra reikalingas mūsų artumas ir atvirumas.
Jiems reikalingos mūsų šypsenos, ištartas geras žodis, ištiesta pagalbos ranka. Ir kuo saugiau jausis jie tarp mūsų, tuo stipresnį ir tvirtesnį tikėjimą turės, kad Ukraina apgins savo laisvę ir sutramdys agresorių.
Natūralu, kad kiekviena čia atvažiavusios ukrainiečių šeimos istorija yra išskirtinė ir nepakartojama.
Kiekvieno geros valios žmogaus pagalba, suteikta karo pabėgėliams yra verta atskiro pasakojimo. Net ir labai norėdami, neturėsime galimybių kiekvieno sėkmingo pavyzdžio pastebėti ir aprašyti, todėl kviečiame skaitytojus dalintis savo girdėtomis istorijomis, nuveiktais gerais darbais ar ketinimais. Tai galite padaryti el. paštu [email protected].
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą