Kai priklausomybė paliečia šeimą: Klaipėdos krašto žmonių istorijos ir pagalbos keliai

Tačiau net ir iš pačių sunkiausių situacijų galima rasti kelią, svarbiausia - nelikti vieniems.

„Tikėjau, kad jis pasikeis“ - Ingridos istorija

Klaipėdietė Ingrida (45 m.) pasakoja, kad jos vyras pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu po to, kai neteko darbo. Iš pradžių tik savaitgaliais, vėliau - beveik kasdien.

„Bandžiau su juo kalbėtis, grasinti, maldauti. Tikėjau, kad meilė ir mūsų sūnus padės jam atsitiesti. Bet kuo daugiau stengiausi, tuo labiau pati grimzdau į beviltiškumą“, - prisimena moteris.

Ingrida kreipėsi pagalbos į šeimos gydytoją, vėliau į psichologę. Jai buvo pasiūlyta dalyvauti anoniminių alkoholikų artimųjų grupėje „Al-Anon“. „Ten supratau, kad negaliu jo išgelbėti, jei jis pats nenori. Turiu saugoti save ir vaiką“, - sako Ingrida.

Deja, jos vyras pagalbos atsisakė. Po kelerių metų nuolatinio girtavimo jis neteko darbo, šeimos ir galiausiai mirė nuo kepenų cirozės.

„Skaudžiausia buvo stebėti, kaip žmogus, kurį mylėjau, po truputį žūsta. Bet supratau, kad priklausomybė - ne silpnumas, o liga, ir ne gėda apie tai kalbėti“,- sako Ingrida.

„Mes nusprendėme kovoti kartu“ - Dariaus ir Jolitos istorija

Tuo tarpu Gargžduose gyvenantis Darius (38 m.) šiandien džiaugiasi antrąja gyvenimo galimybe. Prieš trejus metus jis buvo praradęs viską: šeimą, darbą, pasitikėjimą savimi.

„Pradėjau gerti po skyrybų su pirmąja žmona. Atrodė, kad taurė vyno vakare - nieko tokio. Kol vieną dieną supratau, kad be alkoholio nebegaliu funkcionuoti“, - pasakoja vyras.

Pagalbos kreiptis paragino jo antroji žmona Jolita. „Ji pasakė: arba gydaisi, arba išeinu. Tada pirmą kartą pripažinau, kad esu priklausomas“, - sako Darius.

Vyras pradėjo lankytis Klaipėdos priklausomybės ligų centre, dalyvavo terapijos grupėse, o Jolita tuo metu gavo paramą artimųjų savipagalbos grupėje. Po kelių atkryčių jam pavyko išsilaikyti blaiviam jau daugiau nei dvejus metus.

„Tai buvo sunkiausias mūsų šeimos etapas, bet dabar mes stipresni nei bet kada“, - šypsosi Jolita.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Pagalba yra - tereikia išdrįsti ją priimti

Specialistai pabrėžia, kad priklausomybė yra ne moralinis nuopuolis, o liga, kuriai reikia gydymo ir artimųjų palaikymo.

Klaipėdos priklausomybės ligų centras (Taikos pr. 46) teikia nemokamas konsultacijas tiek priklausomiems asmenims, tiek jų šeimos nariams. Pagalbą galima gauti ir skambinant į emocinės paramos linijas, pavyzdžiui:

„Vilties linija“- 116 123 (visą parą),

„Jaunimo linija“- 8 800 28888,

„Al-Anon“ artimųjų grupės Klaipėdoje - www.al-anon.lt

Psichologai pabrėžia, kad pirmas žingsnis yra pripažinti problemą. Artimieji neturi tylėti ar dangstyti priklausomo žmogaus elgesio. Reikia kalbėtis, ieškoti pagalbos, nes kuo ilgiau delsiama, tuo sunkiau išeiti iš priklausomybės rato.

Kaip elgtis, jei jūsų artimas žmogus turi priklausomybę?

Kiekviena situacija yra unikali, tačiau egzistuoja universalūs elgesio principai:

1. Nesmerkite, bet nepadėkite „žalotis“ - nefinansuokite priklausomybės. nepasiteisinkite už jį darbe ar tarp draugų.

2. Ieškokite pagalbos sau. Artimieji taip pat kenčia ir jiems reikalinga emocinė bei psichologinė parama.

3. Kalbėkite atvirai - tylėjimas palaiko priklausomybę.

4. Kreipkitės į specialistus: gydytojai, psichologai, priklausomybių konsultantai padės pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

5. Tikėkite, kad pokyčiai įmanomi, net jei dabar atrodo, kad viskas griūva.

Priklausomybė skaudina visus, bet išgijimas taip pat gali būti bendras. Klaipėdos krašte pagalba yra pasiekiama, tereikia išdrįsti jos paprašyti.