Kai Ukrainoje gyvenimą pamatai savo akimis – ašaros…

(1)

– Kiek reikės, tiek į Ukrainą važiuosiu. Jei ne ukrainiečiai, tai aš sėdėsiu apkasuose, – įsitikinęs grūžietis Svajūnas Laikūnas, Vaškų seniūnijos darbo organizavimo inžinierius, šį mėnesį grįžęs iš Ukrainos Liubaro miesto, kur jau antrą kartą iš Pasvalio vežė paramą, o pirmą sykį buvo gruodį.

Kai pakvietė važiuoti į Liubarą, kur už poros šimtų kilometrų – karas, Svajūnas apsisprendė per penkias minutes ir tik po to pasakė šeimai. Palaikė ir žmona, ir abu sūnūs, beje, vienas karininkas. Dar ir patys prisidėjo parama.

Svajūnas skubiai per dieną išsiėmė pasą, nes važiuoti į Ukrainą asmens tapatybės kortelės neužtenka.

Pirmą sykį prieš Kalėdas Svajūnas į Liubarą nuvairavo mikroautobusą, prikrautą paramos – generatorių, medicinos priemonių, šiltų kariškų drabužių, pasvaliečiai įdėjo net šokoladų. Viskas buvo perduota kariams į frontą. Taip pat ir jiems labai reikalingas mikroautobusas „Ford Transit“, kuris vėliau nufilmuotas dirbantis fronte. 

Gruodžio mėnesį į Ukrainą iš Pasvalio važiavo trise – Svajūnas Laikūnas, Joniškėlio miesto seniūnas Donatas Dilys ir Savivaldybės tarybos narys Vilhelminas Janušonis. O vasario pradžioje, kai paramą vežė antrą kartą, prie jų prisidėjo švobiškietis ūkininkas Saulius Čabas, kariams į frontą atidavęs savo visureigį, prie šios paramos prisidėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyrius. 

Svajūnui vėl teko nuvairuoti „Ford Transitą“, šį kartą iš Grūžių globos namų: 

– Pirmą sykį su lietuviškais numeriais Lenkijos pasienį pravažiavome greitai, be jokių problemų. Tačiau dabar mikroautobusas buvo su tranzitiniais numeriais ir pasienyje sugaišome visą parą, dėl to turėjome bėdų, kol mus praleido. 

Nuo Pasvalio iki Liubaro – maždaug 1400 kilometrų. Palikę mikroautobusus ir visureigį ukrainiečiams, abu sykius pasvaliečiai grįžo Donato Dilio automobiliu. 

Ko gero, didžiulis skirtumas matyti kariaujančią šalį savo akimis ir televizijos ekrane. 

– Kai pats pamatai, susitinki fronto žmones, tepaluotus, atsirišusiais batraiščiais… Ašaros. Kariai verkia. Netiesa, kad vyrai neverkia, – Svajūnas įsitikino, koks svarbus ukrainiečiams palaikymas, net ir moralinis, emocinis pakelia nuotaiką. – Pas mus žmonės nuo šio karo gal jau pavargsta, o ukrainiečių motyvacija, nusiteikimas laimėti – šimtaprocentinis. 

Svajūnas prisiminė, kaip lankėsi Liubaro kapinėse, kur palaidoti iš šio miesto kilę du žuvę jauni kariai: 

– Mano sūnaus amžiaus. Liko žmona, maži vaikai… Ukrainiečiai sako, kad dronai – jų akys, išsaugančios gyvybes. 

Pasvaliečiai nuvežė aštuonis dronus: tris – nuo Pasvalio rajono Savivaldybės, du – už žmonių suaukotus pinigus, vieną – už ūkininkų Janušonių šeimos lėšas, du – už Joniškėlio klebono Virgilijaus Liuimos iniciatyva Pušaloto ir Joniškėlio krašte surinktus pinigus. Kiek dar stigo, prisidėjo Vaškų krašto žmonės, daugiausia ūkininkai.

– Per kelias valandas pavyko surinkti septynis šimtus eurų, – atskleidžia Svajūnas.

Šaltinis: Pasvalio Darbas

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder