Kaip apsisaugoti nuo sukčių ir apsaugoti savo duomenis internete

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, dažniausi sukčiavimo būdai – telefoniniai skambučiai, phishingas (slaptažodžių žvejyba), romantinis sukčiavimas ir netikri investiciniai pasiūlymai.

Krašto apsaugos ministerija, jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras bei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) ragina gyventojus būti budrius – pirmasis žingsnis apsisaugant nuo sukčių yra gebėjimas juos atpažinti.

ATPAŽINKITE SUKČIUS!

•    Kalba „laužyta“ lietuvių kalba arba pereina į rusų kalbą;

•    Reikalavimai nelogiški – prašo perduoti banko kortelę, palaikyti ir patikrinti grynuosius pinigus. Tikras bankas to niekada nedarytų!

•    Apsimeta banko, telekomunikacijų ar valstybės institucijų atstovais ir ragina bendravimą pratęsti kitose platformose – „WhatsApp“, „Telegram“ ar „Viber“;

•    Skubina asmenis atlikti veiksmus čia ir dabar;

•    Siūlo lengvai uždirbti ar pelningai investuoti.

Sukčiavimo skambučiai – tik viena iš daugelio rizikų internete. VDAI pabrėžia, kad kibernetinės grėsmės nuolat sudėtingėja. Nusikaltėliai siekia pavogti informaciją naudodami sukčiavimo laiškus, kenkėjiškas programas ar įsilaužimus į sistemas. Taip pat gan paplitusi socialinė inžinerija, kai žmonės apgaulės būdu paskatinami atskleisti asmens duomenis telefonu, el. paštu ar socialiniuose tinkluose. 

Dar viena rizika – silpnai apsaugotos paskyros t.y. per lengvi slaptažodžiai arba tas pats slaptažodis naudojamas kelioms paskyroms. Kita dažna problema – neatsargiai atidaromi įtartini el. laiškai ar nuorodos, suteikiant prieigą sukčiams.

PATARIMAI KAIP APSISAUGOTI NUO SUKČIŲ

•    Tikrinkite pasiūlymus. Gavus pasiūlymus įsidarbinti ar investuoti, tikrinkite įmones ir investavimo platformas, kurios siūlo paslaugas. Jei investicija ar darbas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra;

•    Gavote „rusakalbio eksperto“ skambutį? Nedelsdami padėkite ragelį;

•    Neskubėkite. Sukčiai visada skubina – skirkite laiko pasitikrinti informaciją;

•    Neperduokite banko duomenų ir niekada neatidarykite sąskaitos kitam asmeniui;

•    Venkite lengvų darbo pasiūlymų, kuriuose prašoma pervesti ar „tvarkyti“ jūsų pinigus – tai dažnas būdas įtraukti į pinigų plovimą;

•    Bendraukite tik oficialiais kanalais. Neperkelkite pokalbio į „WhatsApp“, „Telegram“ ar „Viber“. Jeigu kyla abejonių, kreipkitės į banką ar policiją oficialiais kontaktais;

•    Jei tapote bandymo jus apgauti liudininku, pasidalinkite informacija su artimaisiais – tai gali padėti apsisaugoti ir jiems;

•    Naudokite stiprius, skirtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą (2FA) – tai kaip antras užraktas jūsų paskyrai. 2FA – tai papildomas apsaugos žingsnis, kai prisijungiant prie paskyros, be slaptažodžio, reikia dar vieno patvirtinimo: SMS kodo, programėlės patvirtinimo, elektroninio rakto ar biometrinio duomens. Net jei sukčiai sužinotų jūsų slaptažodį, be šio papildomo žingsnio jie negalėtų prisijungti prie paskyros;

•    Reguliariai atnaujinkite įrenginių operacines sistemas ir programas;

•    Neatidarykite įtartinų laiškų ar nuorodų;

•    Asmens duomenimis dalinkitės tik tada, kai tai tikrai būtina ir tik su patikimais šaltiniais;

•    Patikrinkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, kad būtų aišku, kokie jūsų duomenys ir kam yra matomi.

Šie paprasti žingsniai ženkliai sumažina riziką tapti sukčiavimo ar duomenų vagystės auka ir padeda apsaugoti tiek Jus, tiek Jūsų artimuosius nuo finansinių nuostolių bei duomenų vagysčių.