Šis reiškinys apibūdina tokį dėsningumą: bet koks, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas įvykis, pradeda visą virtinę kitų, svarbesnių įvykių, iš esmės keičiančių visą žmonijos istorijos eigą.
„Drugelio efektas" - populiarus garsių mokslo fantastikos kūrinių siužetas.
Pasakojame apie svarbiausius įvykius, išjudinusius negailestingą istorijos smagratį ir kardinaliai pakeitusius pasaulį, kuriuos sukėlė visiškai nereikšmingų poelgių ir sprendimų padariniai.
Apie ką rašė fantastai
Pirmą kartą šią temą paminėjo jau didysis Rėjus Bredberis (Ray Bradbury) apysakoje „Perkūno garsas", kuris buvo publikuotas 1952 m.
Žinoma, ten žodžių junginys „drugelio efektas" nevartojamas, bet būtent viena šio mokslo fantastikos kūrinio detalė ir davė vardą mokslo terminui. Senukas R.Bredberis apskritai labai daug žinojo apie ateitį...
Garsiausias mokslo fantastikos žanro kūrinys, kuriame minimas „drugelio efektas", yra Stiveno Kingo (Stephen King) romanas „11/22/63".
Visų knygų šia tema pagrindinė mintis yra viena - net menkiausias įsikišimas į sistemą gali išprovokuoti didelio masto permainas, grandinę negrįžtamų procesų, kurie gali iš esmės pakeisti visą žmonijos istorijos eigą.
Kai prieš šešis dešimtmečius Edvardas Lorensas atrado šį reiškinį ir pavadino „drugelio efektu", tai taip pat buvo atsitiktinumas. E.Lorensas buvo meteorologas ir kompiuteriu tiesiog skaičiavo galimus orų pokyčius.
Mokslininkas visus duomenis apvalino iki tūkstantųjų dalių (pvz. dydį 0,506127 iki 0,506).
Atrodytų, galutinis rezultatas neturėjo nukentėti, vis dėlto gautieji duomenys buvo smarkiai iškreipti ir orų prognozė - visiškai netiksli.
Tai supratęs meteorologas pasakė: „Drugelio mostas sparnais Ajovos valstijoje gali sukelti laviną efektų, kurie gali lemti lietingą sezoną Indonezijoje".
Savaime suprantama, šio išsireiškimo nereikia suprasti paraidžiui, bet įsigilinti į prasmę yra tiesiog būtina.
Juk įvykiai, kuriems šiandien neteikiame jokios reikšmės, daro didžiulę įtaką mūsų tolimai ateičiai. Tokių pavyzdžių istorijoje būta nemažai.
60 milijonų žmonių žūtis
Beveik prieš 100 metų jaunas vaikinas iš neturtingos šeimos svajojo savo gyvenimą skirti menui. Jis dukart bandė stoti į Vaizduojamojo meno akademiją Vienoje, bet nebuvo priimtas. Nelaimingąjį dailininką nesėkmė labai prislėgė.
Po to jis gyveno vargingomis sąlygomis, vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, ir jo širdyje, matyt, įsižiebė neapykantos kibirkštis.
Pirmojo pasaulinio karo metais jis buvo pašauktas į karo tarnybą ir armijoje greitai ėmė kilti karjeros laiptais. Galop pasaulis gavo pamišusį diktatorių, dėl kurio žuvo apie 60 mln. žmonių.
Neturtingasis dailininkas buvo A.Hitleris. O galėjo sau ramiai iki gyvenimo pabaigos tapyti ir lieti akvareles...
Su fiureriu yra susijęs dar vienas panašus nutikimas. Pasaulis šiandien galėjo būti visiškai kitoks, jeigu ne britų kareivio kilnumas.
Per vieną Pirmojo pasaulinio karo mūšį jis pagailėjo ir nepribaigė sužeisto vokiečio kareivio. Henris Tendis (Henry Tandey) neprisivertė nuspausti gaiduko ir nušauti bejėgio žmogaus.
Išties, iš kur šis eilinis galėjo žinoti, ko pasigailėjo? Ši istorija skamba neįtikėtinai, bet „Green Howards" archyvo darbuotojai aptiko asmeninius A.Hitlerio dokumentus, kurie įrodo, kad tai yra tiesa.
Kaip nunuodytas šuo prisidėjo prie terorizmo gimimo
XX a. viduryje tokį Čarlzą Hazardą (Charles Hazard) tiek išerzino kaimynų šuns lojimas ir tai, kad jis teršdavo jo veją, jog ėmė ir jį nunuodijo.
Šuns šeimininkas buvo berniukas, labai mylėjęs savo augintinį, taigi jis nutarė Č.Hazardui atkeršyti.
Pastarasis dalyvavo rinkimų kampanijoje, o įžeistas paauglys vaikščiojo iš vienų namų į kitus ir visiems pasakojo, koks niekšas balotiruojasi į Kongresą.
Rinkimus Č.Hazardas pralaimėjo, o vaikinukas suprato, kas yra politinė kova ir ja susidomėjo.
Po daugelio metų jis tapo kongresmenu ir, naudodamasis valdžia, visokeriopai rėmė Afganistano modžahedus. Jis manė, kad taip padeda Amerikai kovoti su komunistiniu augliu ant viso pasaulio kūno - SSRS.
Tik štai puikiai apginkluoti ir gausiai finansuojami modžahedai, laimėję kovą su SSRS, įkūrė dvi teroristines organizacijas - Talibaną ir „Al Qaeda", pasauliui padovanodami tokį „nuostabų" reiškinį kaip terorizmas. Berniukas, atkeršijęs už savo nudaigotą šunį, vadinosi Čarlzas Nesbitas Vilsonas (Charles Nesbitt Wilson).
Kaip saldainis pasauliui padovanojo mikrobangų krosnelę
Ne visada įvykiai baigiasi tragedijomis. Jaunas mokslininkas vardu Persis Spenseris (Percy Spencer) laboratorijoje bandė naują prietaisą.
Staiga jis pajuto stiprų deginimą klubo srityje. Pasirodo, Persio kišenėje gulėjo pora saldainių, ir jie nuo magnetrono veikimo išsilydė.
Mokslininką labai sudomino šis reiškinys, ir jis nutarė tęsti tyrinėjimus šiek tiek kitokia kryptimi. Taip žmonija įgijo buitinį prietaisą - mikrobangų krosnelę.
Kaip Europa atlaikė mongolų antplūdį
Jeigu kalbėtume apie karinius nuopelnus - niekaip. Mongolų armija negailestingu volu persirito per visą Centrinę Aziją, paskui Rusią, palikdama tik griuvėsius ir degėsius.
Chano kariuomenė spėjo sutriuškinti vengrų, austrų, lenkų armijas. Bet netikėtai mirė chanas Ugedėjus. Kariai grįžo namo palaidoti savo vado.
Dėl to Rusijos, Kinijos ir Viduriniųjų Rytų patirtas mongolų antplūdžio košmaras nepersimetė į Vakarų Europą. Ji ne tik nenukentėjo, bet ir sugebėjo nutiesti naujus prekybinius kelius ir gauti didžiulės naudos.
Kaip vieno žmogaus alkis ir kito klaida sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą
Gavrilas Principas (Gavrilo Princip) priklausė pogrindininkų grupei „Juodoji ranka", planavusiai nužudyti erchercogą Francą Ferdinandą. Sąmokslininkų bandymas pasikėsinti nepavyko, ir Gavrilas patraukė į vietos užkandinę pasistiprinti.
Kitame miesto gale erchercogo kortežo vairuotojas apsiriko ir pasuko ne ten. Galop jis pasiklydo ir sustojo šalia kavinės, kurioje pietavo G.Principas. Šis, apstulbintas tokios sėkmės, ir paleido lemtingą šūvį, išprovokuodamas Pirmojo pasaulinio karo pradžią.
Kaip meteoritas krikščionybę pavertė pasauline religija
IV a. Konstantinas I (Flavius Valerius Aurelius Constantinus) kariavo su savo politiniu konkurentu Marku Aurelijumi Valerijumi Maksencijumi (Marcus Aurelius Valerius Maxentius). Mūšio metu dangų staiga nutvieskė nežinia iš kur atsiradusi šviesa. Priblokštas Konstantinas danguje įžvelgė kryžiaus formos ženklą ir nusprendė, kad tai - Dievo ženklas.
Laimėjęs ir tapęs imperatoriumi, jis paskelbė Milano ediktą, kuriuo uždraudė persekioti krikščionis. Legalizavęs krikščionybę, jis ją faktiškai pavertė valstybine religija. Istorijoje jis išliko kaip Konstantinas I arba Konstantinas Didysis.
Neseniai mokslininkai atrado meteorito paliktą kraterį, kurio amžius sutampa su Konstantino stebuklingo regėjimo laiku.
Rašyti komentarą