Tačiau įžeidžiančios pastabos, aštrios frazės ar sarkastiški išpuoliai dažnai yra vidinės skausmo, streso ar vaiko nebrandumo pasireiškimai. Todėl kaip reaguoti, kai paauglys žeidžia žodžiais, apie tai savo straipsnyje rašė leidinys „Psychology Today“, taip pat pateikė patarimų, kaip išsaugoti orumą ir ramybę, neprarandant autoriteto.
Paauglystė – tai hormonų svyravimų, savęs persvarstymo ir asmenybės formavimosi laikotarpis. Šiuo metu vaikas bando apginti savo ribas, kartais tikrindamas jūsų meilės „tvirtumą“. Aštrios frazės gali būti signalas:
vidinės skausmo ar nusivylimo (ne visada susijusio su jumis),
paramos ar pasitikėjimo trūkumo jausmas,
noras kontroliuoti situaciją,
toksiškų elgesio modelių kopijavimas (iš socialinių tinklų, bendraamžių ir pan.).
Ko nereikėtų daryti
Nesileiskite į „karą“. Atsakydami į grubumą, nereikėtų varžytis sarkazmu ar kelti balsą.
Nesiginčykite agresyviai. Fraze „Aš tau viską daviau!“ neįtikinsite, tik sustiprinsite pyktį.
Neslėpkite problemos. Ignoravimas sukuria emocinį atotrūkį, kurį vėliau sunku įveikti.
Kaip reaguoti
„Aš ne tavo priešas. Aš čia, kad tave suprasčiau ir padėčiau.“ Šis atsakymas nėra silpnumas, o emocinės brandos pavyzdys. Jis:
padeda reguliuoti emocijas (tavo ir vaiko),
neleidžia situacijai paaštrėti,
sukuria erdvę dialogui, o ne konfliktui.
Praktiniai atsakymų pavyzdžiai
1 variantas
Paauglys sako: „Koks tau skirtumas, juk tu visada užsiėmusi!“
Jūsų atsakymas: „Aš ne tavo priešas. Man svarbu, ką tu jauti. Pasakyk, kaip aš galiu tau padėti.“
2 variantas
Paauglys: „Man gėda dėl tavęs. Tu nieko nesupranti!“
Jūsų atsakymas: „Galbūt aš tikrai kažko nesuprantu. Bet noriu žinoti, ką tu išgyveni. Tu man svarbus.“
3 variantas
Paauglys: „Aš pats susitvarkysiu. Man nieko iš tavęs nereikia!“
Jūsų atsakymas: „Gerai. Kai būsi pasiruošęs pasikalbėti, aš čia. Aš nesu prieš tave, aš tavo pusėje.“
Patarimai
Išlikite ramūs. Kvėpuokite giliai. Jūsų ramybė – geriausias atsakas į emocinę audrą.
Būkite nuoseklūs. Nereaguokite į kiekvieną pykčio protrūkį. Bet parodykite, kad visada esate atviri dialogui.
Pripažinkite paauglio jausmus. Net jei nesutinkate, pripažinkite jo ar jos teisę į emocijas.
Suteikite erdvės. Kartais tylus buvimas yra veiksmingesnis už pokalbį. Svarbiausia – neišnykti iš akiračio.
Nustatykite ribas su meile. Jūs turite teisę reikalauti pagarbos. Pasakykite: „Mes galime kalbėti apie viską, bet be įžeidimų ir rėkimo“.
Jūsų tikslas – ne „laimėti“ ginčą, o išsaugoti ryšį. Žiaurumo akimirkomis vaikas reikia ne bausmės, o pavyzdžio, kaip susidoroti su emocijomis, nesugriaunant santykių.
Kitą kartą, kai paauglys bus grubus, neskubėkite daryti išvadų. Pažvelkite giliau ir prisiminkite, kad jūs nesate jo priešas. Jūs esate jo atrama, ir tai didžiausia jėga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą