Kaip patikrinti emocinį intelektą: 7 paprasti požymiai

Psichologai ir komunikacijos ekspertai išskyrė keletą „testinių“ požymių, kuriuos lengva pastebėti pokalbio metu. Jei asmuo nuolat liečia tam tikras temas, tai gali signalizuoti apie žemą jo emocinį intelektą. Atkreipę dėmesį į šiuos signalus, iškart suprasite, kas moka klausytis bei atjausti, o kas tiesiog „transliuoja“ save.

Gebėjimas vesti dialogą yra subtilus menas. Kai pokalbis vyksta sklandžiai, tai beveik nepastebima, tačiau kai jis nesiseka – tai tampa akis rėžiančia realybe. Emocinio intelekto tyrimai rodo, kad dalis žmonių tiesiog nesupranta, kaip veikia tikras ryšys. Tai nereiškia, kad jie yra grubūs ar piktavališki; jie tiesiog nėra „suderinti“ dialogui: jie labiau transliuoja nei klauso, reaguoja, bet neužmezga ryšio.

Štai 7 pavyzdžiai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį neformalioje aplinkoje ar emocinio jautrumo akimirkomis.

1. Statusas ir materialinis turtas

Kartais pokalbis iškart nuslysta prie pinigų, nuosavybės ar prestižo. „Žiūrėk, koks mano laikrodis“ arba „Mano butas kainavo 250 tūkst. eurų“. Visi didžiuojamės pasiekimais, tačiau emociškai brandūs žmonės supranta: tikras ryšys kuriamas per tai, kas esi, o ne per tai, ką turi. Nuolatinis dėmesys banko sąskaitai kuria distanciją, o ne pagarbą.

2. Kitų žmonių trūkumai

Nuolatiniai neigiami komentarai apie draugus ar pažįstamus yra aiškus ženklas. Gandai, užmaskuoti kaip „pokštai“, nuodija atmosferą. Emociškai brandūs asmenys žino, kad kritika už akių griauna pasitikėjimą. 

3. Nuolatinis negatyvas arba skundai

Skundai atstumia. Pasidalinti sunkumais yra normalu, bet jei pokalbis visada virsta monologu „man viskas blogai“, tai rodo empatijos ir savivokos trūkumą. Brandūs žmonės savo išgyvenimais dalijasi saikingai, atsižvelgdami į kitų jausmus.

4. Ginčytinos temos netinkamu laiku

Kai kurie asmenys pasirenka visiškai netinkamas akimirkas diskutuoti apie politiką, religiją ar asmeninius įsitikinimus. Emociškai inteligentiški pašnekovai jaučia aplinką ir supranta, kada atviras pokalbis yra įmanomas, o kada – ne.

5. Nuolati girtis

Dalytis sėkme yra sveika. Tačiau jei žmogus nuolat pasakoja apie savo pergales nepatikrindamas, ar kiti yra įsitraukę į pokalbį, tai tampa ego demonstracija. Emocinis intelektas padeda rasti pusiausvyrą tarp pasididžiavimo ir takto.

6. Perteklinis asmeninės informacijos atskleidimas

Per didelis atvirumas netinkamu laiku dažnai sukelia diskomfortą. Tikrasis pažeidžiamumas reikalauja saiko: dalijamasi tam, kad būtų kuriamas pasitikėjimas, o ne tam, kad pašnekovas būtų šokiruotas. Brandūs asmenys leidžia santykiams vystytis natūraliai.

7. Lyginimas ir vertinimas

Frazės „Ji sėkminga, bet...“ arba „Jis geras, bet...“ daugiau pasako apie kalbančiojo nesaugumą nei apie tikrąją padėtį. Emociškai brandiems žmonėms nereikia lyginimo, kad jie pasijustų geriau; jie kuria santykius remdamiesi supratimu, o ne teisimu.

Kaip atpažinti emocinį intelektą dialoge?

Emocinis intelektas pasireiškia ne tik tuo, ką žmogus sako, bet ir kaip bei kodėl jis tai sako. Užduokite sau šiuos klausimus:

Ar pašnekovas klauso, ar tik nori padaryti įspūdį?

Ar jis sukuria atvirumo jausmą, ar verčia jaustis budriems?

Ar žmogus geba prisitaikyti prie nuotaikos ir pasitikėjimo lygio?

Svarbu prisiminti: bendravimas – tai ne tik žodžiai, bet ir ketinimai. Emociškai subrendęs žmogus moka girdėti ir būti išgirstas be paslėptų motyvų ar pasyvaus smerkimo. Jei kas nors retai pasirenka netinkamą temą, tai dar nedaro jo blogu žmogumi, tačiau nuolatinis šių taisyklių nepaisymas rodo emocinės brandos stoką.

Šaltinis: mixnews.lv

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder