Naujas navigacijos sezonas vidaus vandens keliuose ir seni iššūkiai

Koks, jūsų nuomone, bus 2026-ųjų navigacinis sezonas?

Toks, kaip ir ankstesnių metų sezonai. Šiemet jis prasidėjo kovo 31 d. Šiais metais bus eksploatuojama 500 kilometrų vidaus vandens kelių. Kelių plėtra tiesiogiai susijusi su techniniais ir finansiniais resursais, kurie jau kelerius metus, gal net nuo 2008 metų krizės, iš esmės nepadidėjo. 

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prieš prasidedant aktyviam laivybos sezonui, pažymėtas laivakelis, atlikti vandens kelių gylio matavimai bei kiti saugiai laivybai reikalingi darbai. Visame eksploatuojamame ruože šį sezoną pastatyta beveik 600 navigacinių ženklų - bujų, kurios viso sezono metu bus nuolat tikrinamos ir prižiūrimos.

Ką pernai darėte Alytuje, kur, kaip įtariama, buvo padaryta pažeidimų?

Mano, kaip šios srities specialisto, komentaras dėl to įtariamo pažeidimo būtų toks. Ten buvo atliekami valymo darbai, šalinamos seklumos, kurios buvo išsidėsčiusios atskirais ruoželiais per visą šios atkarpos ilgį. Pašalinus seklią vietą, upės vanduo tekėdamas per laivybai pritaikytą zoną ją natūraliai priderino pagal upės reljefą. Ne visa minėta upės atkarpa yra sekli. 

Didžioji jos dalis yra gana gili, gylis viršija 2 m ir daugiau. Tai būdinga seklumų, kurias laivybos tikslais reikia pašalinti, pradžioje ir pabaigoje.

Planuojama šalinti seklumą ties Minijos ir Karaliaus Vilhelmo kanalo sandūra.

Valymo darbų leistinas gylio viršijimas - 0,5 m, taigi paprastai valymas vyko nuo projektinio vandens lygio iki 0,75-1,25 m gylio. Nuėmus viršutinį seklumos sluoksnį dalį dugno reljefo papildomai koregavo natūralūs upės hidrologiniai procesai - tėkmė perskirstė sąnašas ir formavo vagą pagal esamą reljefą. Tokie procesai upėse yra natūralūs ir nuolat vykstantys. 

Upė silpnesnius gruntus išplauna, sąnašas perkelia žemyn upe, kur jos nusėda ir taip vėl formuoja seklumas. Vandens kelio priežiūra, norint užtikrinti saugią laivybą, turi būti vykdoma nuolat, palaipsniui pažįstant upėje vykstančius procesus ir prisitaikant prie jų galima užtikrinti reikiamus laivybai gylius.

© Svencelės uostelyje. Redakcijos archyvo nuotr.

Pažymėtina, kad iš laivakelio zonos perkeltas gruntas liko pakrantėje arba pačioje upėje už laivakelio ribos, gruntų balansas nepasikeitė, kaip tai reikalauja teisės aktai. Upės vandens lygis nei pažemėjo, nei pakilo, išliko tiesioginė priklausomybė nuo hidrologinės situacijos upėje. Jos dugno pokyčiai vyko tik dalyje upės skerspločio, apie 10-20 proc., o juk kalbama apie Nemuną. Vadinamosios rėvos, seklumos taip ir liko už laivakelio zonos, vanduo nuo jų neatsitraukė.

Kokie darbai padaryti ruošiantis šių metų sezonui ar dar daromi?

Paruošti laivakelio ženklinimo laivai: „Notangas“ - darbui Kuršių mariose, „Vytis“ - Nemune nuo Kauno iki žiočių, „Sakalas“ - Kauno mariose iki Birštono ir Prienų, žemsiurbė „Upyna“, kita technika, bujos, skirtos laivakelių ženklinimui, kurių yra daugiau nei 600.

Kuo ypatingas buvo pernai metų sezonas?

2025 metais pradėtas eksploatuoti Nemuno vandens kelio ruožas Alytaus rajone ir Alytaus mieste nuo Radžiūnų iki Rumbonių. Alytaus regiono laivavedžiams tai nauji įspūdžiai, naujos patirtys - mažos grimzlės laivais jie gali plaukioti šia atkarpa. Deja, Nemuno aukštupio savivaldybių planai turėti laivuojamą upę tarp Kauno ir Druskininkų atidėti neaiškiam terminui. Jos planavo savo infrastruktūrinius projektus pritaikydamos vandens kelio poreikiams. Jų tikslas buvo sujungti Alytų su Kaunu ir Druskininkais.

Ką ketinama nuveikti per šių metų sezoną?

Pagrindinis tikslas - užtikrinti kuo geresnes laivybos sąlygas, tai yra garantuoti gylį laivakelyje vykdant valymo ir ženklinimo darbus, teikti nuolat atnaujinamą informaciją apie gylius. Jeigu nėra galimybės skubiai pašalinti seklumos, informacija būtinai skelbiama VVKD svetainėje. 

Seklumos šalinimo greitį riboja ne tik technikos trūkumas (kelių šimtų kilometrų atstumu besiformuojančių seklumų iš karto pašalinti nėra galimybių turint kelias technikos priemones), bet ir derinimas su saugomas teritorijas administruojančiomis direkcijomis. 

Sekluma nesusidaro pagal planą - ji atsiranda, kai upė suneša sąnašas. O derinti visus darbus saugomose teritorijose būtina, todėl 1-2 savaites kartais tenka tik skelbti informaciją apie gylius. Visi darbai planuojami laikantis aplinkosauginių reikalavimų - atsižvelgiant į žuvų neršto laikotarpius, paukščių apsaugą ir saugomų teritorijų reglamentus.

Ar kuo nors keisis šiemet laivyba Vilhelmo kanale?

Karaliaus Vilhelmo kanale laivyba bus kaip ir pernai. Lankupių šliuzo vartus atidaro Priekulės seniūnija, jie atverti, laivyba vyksta. Planuojama šalinti seklumą Minijos ir kanalo sandūroje. Ji šiais metais pastebėta pavasarį, nors valymo darbai buvo atlikti 2025-aisiais. 

Seklumos šalinimo greitį riboja ne tik technikos trūkumas, bet ir derinimas su saugomas teritorijas administruojančiomis direkcijomis.

Matyt, Minijoje vyko procesai, kurie lėmė tokį staigų kanalo pradžios ties įplaukimu į Lankupių šliuzą užnešimą.

Kiek Kuršių marių įplaukų ir prieplaukų sutvarkyta pernai?

VVKD nesusijusi su šiais procesais. Tvarkymo darbai pagal sutartį su Šilutės rajono savivaldybe buvo atlikti Kintų įplaukoje, šiemet Šturmų savininkas išvalė įplauką į Šturmus. Šiais metais pradėta naujos Zapyškio prieplaukos statyba.

Vadinasi, Kintuose naujai įrengtas uostelis nebėra probleminis dėl 30 cm gylio?

Darbai atlikti, gylis nuo rytinio laivakelio iki Kintų prieplaukos turi būti apie 1 metrą.

Ar paisydami aplinkosaugininkų reikalavimų jau patraukėte savo vandens kelią, kuris eina per Ventę, Ventainę, Šturmus, Dreverną, Svencelę, šiek tiek toliau nuo kranto?

Taip, jau 2025 metais laivakelis patrauktas apie 1-2 km atstumu nuo kranto visame ruože Ventė-Dreverna. Laivyba atitraukta nuo paukščių apsaugai svarbių teritorijų, taip pat makrofitų teritorijų.

Ar Pervalkoje ir Preiloje vis dar gana sudėtinga nuplaukti iki prieplaukėlių?

Direkcija yra parengusi dokumentaciją, ją suderinusi, todėl savininkė savivaldybė gali planuoti valymo darbus.

Kaip manote, ar šiemet pramoninė laivyba Nemunu intensyvės, ar ne, turint omenyje, kad turimos tik dvi tam tinkančios baržos ir nepalankią geopolitinę situaciją?

Laivų ir baržų skaičius nepasikeitė. VVKD planuoja krovinius gabenti daugiausia 1,8 tūkst. t talpos barža ir vienu iš ją stumiančių vilkikų - arba „Žuvintas“, arba „Luodis“.

Ar neatsisakote planų įsigyti elektrinius laivus - šešias baržas ir šešis laivus?

Šiuo metu vertinamos technologinės ir finansinės galimybės.

Kam šiemet daugiausia skirsite dėmesio?

Pagrindinio E41 kelio Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda gyliui užtikrinti.