Neverbaliniai signalai ir kūno kalba
Pirmo susitikimo metu didžioji dalis informacijos perduodama ne žodžiais, o per sudėtingą vaizdinių signalų sistemą. Žmogaus smegenys yra sutvarkytos taip, kad analizuoja potencialaus partnerio saugumo lygį ir atvirumo laipsnį dar prieš nuskambant pirmosioms pasisveikinimo frazėms.
Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka nuoširdi šypsena, kuri mokslo bendruomenėje vadinama Diušeno šypsena. Skirtingai nei įprasta mandagumo grimasa, ji įtraukia ne tik burnos raumenis, bet ir žiedinius raumenis aplink akis. Tai aplinkinių pasąmonėje suvokiama kaip bekompromisis tikro geranoriškumo ir nuoširdžių ketinimų įrodymas.
Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra tinkamas vizualinis kontaktas kartu su bendru kūno atvirumu. Psichologai teigia, kad siekiant parodyti pasitikėjimą ir susidomėjimą, į pašnekovą reikėtų žiūrėti maždaug 60% laiko, nes toks balansas leidžia išvengti psichologinio spaudimo pojūčio. Šį vaizdą papildo atvira poza – nesukryžiuotos rankos ar kojos bei į vizavi pasukti pečiai. Kūno kalba tai vienareikšmiškai signalizuoja apie pasirengimą konstruktyviam bendradarbiavimui.
Galiausiai, neverbalinį patrauklumą vainikuoja „veidrodinis atspindys“. Mes pasąmoningai labiau pasitikime žmonėmis, kurių elgsena panaši į mūsų. Šis reiškinys, dar žinomas kaip „chameleono efektas“, pasireiškia subtiliu pašnekovo gestų, mimikos ar kalbos tempo atkartojimu. Toks delikatas prisitaikymas padeda greičiau užmegzti ryšį ir sukurti tarpusavio supratimo atmosferą.
Dialogo menas
Pirmojo susitikimo sėkmė labai priklauso nuo gebėjimo perkelti dėmesio centrą nuo savęs į pašnekovo asmenybę. Vienas galingiausių įrankių yra aktyvaus klausymosi technika. Tai ne tik tylus buvimas šalia, bet ir visiškas intelektualinis bei emocinis susitelkimas į partnerio žodžius.
Harvardo universiteto specialistų tyrimas atskleidė, kad pasakojimas apie savo patirtį aktyvuoja malonumo centrus žmogaus smegenyse. Būtent todėl pasąmoningai jaučiame simpatiją tiems, kurie moka būti dėmesingais klausytojais.
Be atidaus klausymosi, kritiškai svarbus aspektas yra bendrų bruožų paieška. Net ir menkiausia bendra detalė – panašus pomėgis, profesinė patirtis ar bendri pažįstami – gali akimirksniu sugriauti psichologinius barjerus. Sąlyčio taškų nustatymas sutrumpina atstumą tarp nepažįstamųjų, paversdamas formalų pokalbį pasitikėjimu grįstu dialogu.
Kognityviniai dirgikliai, sukeliantys simpatiją
Egzistuoja tam tikri giluminiai suvokimo mechanizmai, kuriuos pasitelkus galima suformuoti labai teigiamą įvaizdį.
Vienas įdomiausių mechanizmų yra „šilumos efektas“. Tyrėjai aptiko tiesioginį ryšį tarp fizinių pojūčių ir socialinių vertinimų. Kai žmogus rankose laiko ką nors šilto, pavyzdžiui, kavos puodelį, jis pasąmoningai aplinkinius pradeda suvokti kaip dosnesnius, patikimesnius ir draugiškesnius.
Ši fizinė šiluma tarsi projektuojama į pašnekovo asmenybę, sušvelninant pirmojo susitikimo atmosferą.
Kartu veikia ir „netobulumo patrauklumo“ principas. Aukštos kompetencijos žmogus tampa kur kas simpatiškesnis, jei jis padaro smulkią, nekaltą klaidą. Atsitiktinai išlieta arbata ar nedidelis susipainiojimas žodžiuose daro profesionalą „žmogiškesnį“ ir mažiau bauginantį. Tai padeda nuimti įtampą, nes žmonės pasąmoningai jaučia didesnį palankumą tiems, kurių tobulumą papildo nuoširdžios žmogiškosios prigimties apraiškos.
Taigi, pirmasis įspūdis nėra atsitiktinumas, o jūsų vidinės būsenos ir sąmoningų veiksmų derinys. Nuoširdus domėjimasis kitu žmogumi bei bazinių psichologinių principų išmanymas leidžia sukurti tvirtą pagrindą santykiams jau nuo pirmųjų minučių.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą