Kaip užauginti laimingą vaiką: septyni mokslininkų patarimai tėvams

Beveik aštuonis dešimtmečius mokslininkai tyrė daugiau nei 70 tūkstančių šeimų gyvenimą, sekdami penkių kartų vaikų likimus. Tyrėjai analizavo išsilavinimo lygį, karjerą, sveikatą, psichologinę būseną ir šeimos atmosferą. Pagrindinis tikslas buvo suprasti, kodėl vieni vaikai suaugę jaučiasi realizavę save, o kiti – ne, ir kokį vaidmenį čia atliko tėvai.

Auklėjimo specialistė Helen Pearson išskyrė septynis suaugusiųjų elgsenos modelius, kurie turi didžiausią įtaką vaiko gerovei:

Gyvas bendravimas. Pokalbiai su vaikais ir nuoširdus domėjimasis jų mintimis yra svarbesni nei kartu praleisto laiko kiekis. Tėvai, kurie moka klausytis ir nesiblaško prie išmaniųjų įrenginių, formuoja vaiko reikšmingumo ir saugumo jausmą. 

Šilti atsakymai į klausimus. Kai suaugusieji nenumoja ranka į vaikišką smalsumą, o ramiai paaiškina ir diskutuoja, tai padeda lavinti mąstymą ir pasitikėjimą savimi.

Pokalbiai apie ateitį. Įtraukdami vaiką į savo planus ir aptardami jo perspektyvas, tėvai padeda jam formuoti tikslus ir tikėjimą savo galimybėmis.

Ankstyva pažintis su raidėmis ir skaičiais. Neįkyrus mokymas žaidimo forma suteikia tvirtą pagrindą tolesniam mokymuisi mokykloje.

Bendros kelionės ir nauji įspūdžiai. Giminaičių lankymas, pasivaikščiojimai gamtoje, ekskursijos ir kelionės plečia vaiko akiratį bei moko jį sąveikauti su pasauliu.

Meilė skaitymui. Mokslininkai nustatė, kad vaikai, kuriems skaitoma nuo mažens ir kurie skatinami skaityti savo malonumui, užaugę pasižymi aukštesniu raštingumo, matematinių įgūdžių ir gebėjimo dirbti su informacija lygiu. Šis efektas išlieka nepriklausomai nuo šalies ar kultūros.

Stabilus miego režimas. Reguliarus laikas eiti miegoti yra tiesiogiai susijęs su vaikų elgesiu ir emocine būsena. Tyrimai rodo, kad nereguliarus miegas gali sutrikdyti biologinius ritmus ir trukdyti smegenų vystymuisi, o aiškus režimas padeda geresnei savireguliacijai.

Ekspertai pabrėžia: visos šios rekomendacijos atrodo akivaizdžios, tačiau būtent paprasti ir nuoseklūs veiksmai duoda tvariausią rezultatą. Kokybiškas dėmesys, o ne formalus buvimas šalia vaiko, vaidina lemiamą vaidmenį.

Tiesa, mokslininkai pastebi svarbų niuansą. Vaikai, augantys skurde ar nepalankioje aplinkoje, susiduria su papildomais sunkumais, ir net rūpestingiausias auklėjimas ne visada gali visiškai kompensuoti pradinę nelygybę. Vis dėlto gera tėvystės praktika gerokai padidina vaiko šansus į sėkmingą ir laimingą ateitį – nepriklausomai nuo aplinkybių.