Kartu dirbo daugelį metų, nežinodami tiesos: kolegos atsitiktinai sužinojo, kad yra tikras brolis ir sesuo

2005 metais Deivas Grynas dirbo Mančesterio oro uosto autobusų stoties vadovu. Ten jis susipažino su Andrea Urmston, kuri prižiūrėjo prekybos automatus.

Kolegos greitai rado bendrą kalbą ir tapo gerais draugais. Dvejus metus jie kasdien bendravo, dirbo kartu, tačiau nė nenutuokė, kad juos sieja ne tik draugystė.

Viskas pasikeitė 2007 metais per paprastą pokalbį apie įvaikinimą.

60-metis Deivas kolegei papasakojo, kad buvo įvaikintas dar kūdikystėje. Tada 53-ejų Andrea prisipažino žinanti, kad jos mama prieš daugelį metų buvo priversta atiduoti įvaikinti sūnų.

Po šio pokalbio jie nusprendė patikrinti visas žinomas aplinkybes.

Netrukus paaiškėjo, kad Deivas gimė vardu Stiuartas Praudlavas – būtent Praudlavas buvo Andrea mamos mergautinė pavardė.

Moteris suprato, kad visi faktai sutampa.

„Atrodė, tarsi sustingau ir maždaug minutę negalėjau ištarti nė žodžio. Tai nėra dažna pavardė, todėl supratau, kad tai turi būti jis. Be šeimos narių, daugiau niekur nebuvau girdėjusi šios pavardės“, – pasakojo Andrea.

Norėdama galutinai įsitikinti, Andrea paskambino savo motinai Siuzan, kuri Deivą pagimdė būdama vos 15 metų. Ji paprašė įvardyti berniuko, atiduoto įvaikinti prieš daugelį metų, gimimo datą.

Moteris atsakė: 1966 metų kovo 24 diena.

Tai buvo lygiai tokia pati data kaip ir Deivo gimimo diena.

Tada Andrea pasakė broliui:

„Tai turi būti tu.“

© Deivas Grynas ir Andrea Urmston. BBC nuotr.

Netrukus Deivas pirmą kartą susitiko su savo biologine motina. Pasak Andrea, tai buvo akimirka, apie kurią moteris svajojo daugybę metų.

„Tai buvo neįtikėtina akimirka – buvo daug ašarų, o tada mes visi tiesiog apsikabinome. Negalėjau patikėti, kad man pavyko sujungti savo brolį ir mamą“, – prisiminė ji.

Nors brolis ir sesuo didžiąją gyvenimo dalį praleido atskirai, po susitikimo jie pastebėjo daugybę netikėtų panašumų.

Paaiškėjo, kad abu vienodai mėgsta arbatą, o jų mėgstamiausias patiekalas – sumuštiniai su pomidorų padažu.

Pats Deivas taip pat prisipažino, kad daugelį metų dirbdamas autobuso vairuotoju jis dažnai važiuodavo pro savo biologinės motinos namus, nė nenutuokdamas, kad ji gyvena visai šalia.

„Tokie susitikimai gyvenime beveik neįvyksta. Tai nėra kasdienybė, tačiau mūsų gyvenimas nuo tos dienos jau nebėra įprastas“, – sakė Deivas.

Po netikėto susitikimo brolis ir sesuo nusprendė daugiau nešvaistyti laiko ir vėliau persikėlė gyventi kartu į Stafordšyro grafystę.