Kas geriausiai padeda atbaidyti įkyrias žuvėdras: mokslininkai atskleidė veiksmingą metodą

Žuvėdros mėgsta lįsti prie žmonių, kurie mėgaujasi traškučiais, pyragėliais ar kitais skanėstais prie jūros ar ant krantinės. Jos net gali pavogti maistą, kad pasiektų savo tikslą. Vis dėlto, kaip rašo „The Guardian“, tyrėjai atrado, kad ryžtingas, net ir tylus šūksnis, gali būti geriausias būdas atsikratyti įkyrios paukščių.

Eksperimentas su traškučiais ir balso įrašais

Ekseterio universiteto (Exeter University) mokslininkai, siekdami nustatyti veiksmingiausią būdą kovoti su žuvėdromis, pastatė traškučių porciją vietoje, kur paukščiai juos tikrai ras.

Kai tik žuvėdra priartėdavo, jie paleisdavo tris įrašus. Pirmiausia vyriškas balsas šaukė:„Ne, eik šalin, tai mano maistas, tai mano gabalas!”.

Po to tas pats balsas ištardavo tuos pačius žodžius, o tada pasigirsdavo  strazdo čiulbėjimas.

Iš viso Korkvalio (Cornwall, Anglija) pajūrio miesteliuose buvo išbandyta 61 žuvėdra. Nustatyta, kad beveik pusė (47 procentai) paukščių, išgirdusių šūksnį, nuskriejo per minutę.

Svarbu ne garsumas, o tonas

„Tik 15 procentų žuvėdrų, išgirdusių kalbantį vyrą, nuskriejo, nors likusios pasitraukė nuo maisto, akivaizdžiai vis dar jausdamos pavojų. Kita vertus, 70 procentų žuvėdrų, išgirdusių paukščio čiulbėjimą, liko vietoje. Šūksnio ir kalbos garsumas buvo vienodas, o tai reiškia, kad žuvėdros reagavo į akustines pranešimo savybes, o ne į jo garsumą“, – teigiama medžiagoje.

Tyrimas yra pirmasis, kuriame tikrinama, ar laukiniai nelaisvėje esantys gyvūnai suvokia skirtumus tarp vienodu garsumu tariamų žmonių balsų savybių, ištariančių vienodus sakinius.

„Nustatėme, kad miesto žuvėdros buvo budresnės ir mažiau lindo į maisto konteinerį, kai joms leidome vyrišką balsą, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo kalba, ar šūksnis“, – pasakojo Nieltje Boogert iš Ekseterio universiteto Ekologijos ir gamtosaugos centro Penrino (Penryn) miestelyje, Korkvalyje.

Mokslininkė pridūrė: „Skirtumas buvo tas, kad žuvėdros dažniau nuskriejo nuo šūksnio ir dažniau pasitraukė nuo kalbos. Taigi, bandant atbaidyti žuvėdrą, bandančią pavogti jūsų maistą, kalba gali ją sustabdyti, tačiau šūksnis yra efektyvesnis priverčiant ją nuskrieti.

Paprastai, kai kažkas šaukia, tai gąsdina, nes tai yra garsus garsas, tačiau šiuo atveju visi garsai buvo vienodo garsumo, skyrėsi tik žodžių tarimo būdas. Atrodo, kad žuvėdros atkreipia dėmesį į tai, kaip kalbame, o tai, mūsų manymu, anksčiau nebuvo pastebėta jokioje laukinėje rūšyje, o tik pas domestikuotas rūšis, kurios ištisas kartas buvo auginamos šalia žmonių, pavyzdžiui, šunys, kiaulės ir arkliai.“

Taikaus atbaidymo būdas

Boogert pridūrė, kad tyrimas parodė, jog nereikia paukščiams kenkti, kad juos atbaidytum.

„Tai yra rūšis, kuriai reikia apsaugos, ir šis eksperimentas rodo, kad yra taikių būdų juos atbaidyti, kurie nenumato fizinio kontakto“, – patikino tyrėja.

„The Guardian“ pabrėžiama, kad ateities tyrimai gali nustatyti, ar moteriškas balsas turi tą patį poveikį.

„Tyrėjai tikėjosi, kad žuvėdros dažniau puls traškučius tankiau apgyvendintuose miestuose, pavyzdžiui, Penzanse. Iš tikrųjų labiau susidomėjo žuvėdros, gyvenančios mažesnėse, labiau turistinėse vietovėse, pavyzdžiui, Sent Aivse arba netoli jų, galbūt todėl, kad jos labiau priprato ieškoti maisto prie žmonių“, – pabrėžė medžiagoje.