Kas iš tiesų buvo „Peaky Blinders“: tikroji Birmingamo gaujų istorija

„Be abejo, visi padorūs ir įstatymų besilaikantys piliečiai jau pavargo nuo chuliganizmo Birmingame ir išpuolių prieš policiją. Nesvarbu, kurioje miesto dalyje vaikščiotum, visur galima sutikti „peaky blinders“ gaujas, kurios dažnai be jokios priežasties įžeidinėja praeivius – vyrus, moteris ar vaikus. Drįstu teigti, kad 99 atvejais iš 100 jie net nėra patraukiami atsakomybėn.“

Šis skausmingas laiškas, pasirašytas „Darbininkas“, buvo išspausdintas laikraštyje Birmingham Daily Mail 1898 m. liepos 21 d.

Kas buvo tikrieji Birmingamo „Peaky Blinders“?

„Peaky blinders“ buvo lengvai atpažįstami. Priešingai vėliau atsiradusiam mitui – ir BBC serialui – jie nenešiojo kepurių su įsiūtais skutimosi peiliukais. Iš tikrųjų jie dėvėjo kietas veltines skrybėles („bowler“ tipo), su šiek tiek išlenktu kraštu. Kraštą jie suformuodavo smailiai ir nešiodavo pakreipę virš vienos akies – iš čia ir kilo jų pravardė.

Jie nepriklausė vienai gaujai. Priešingai – skirtingos, viena kitai priešiškos gaujos, turinčios tokį pat išskirtinį stilių, susidurdavo Birmingamo gatvėse ir vėlyvų vakarų konfliktuose prie muzikos salių.

Pavadinimas „peaky blinder“ buvo būdingas tik Birmingamui. Mančesteryje tokie jaunuoliai buvo vadinami „scuttlers“, o Londone – „hooligans“.

Kiek smurtinės buvo šios gaujos?

„Darbininko“ nusivylimas buvo suprantamas. Likus trims dienoms iki laiško paskelbimo, policininkas George’as Snipe’as buvo mirtinai sužeistas per incidentą, sukrėtusį miestą.

Jis su kolega patruliavo skurdžiame rajone, kai sutiko grupę jaunų chuliganų prie užeigos. Vyrai buvo visą dieną gėrę ir vakare mušęsi. Kai policininkai bandė suimti vieną jų, kilo muštynės, susirinko minia, o kažkas sviedė plytą į Snipe’o galvą. Jis mirė ligoninėje nuo kaukolės lūžių.

Šis įvykis sukėlė didelį pasipiktinimą. Spauda griežtai kritikavo smurtą ir reikalavo griežtesnių bausmių, net siūlė įvesti rykštes už smurtinius nusikaltimus.

Kodėl žmonės jungėsi prie tokių gaujų?

Istorikai nurodo kelias priežastis. Po 1870-ųjų ekonominio pakilimo sekusi recesija paliko tūkstančius jaunų vyrų be darbo ir perspektyvų. Tuo pat metu policijos kova su girtavimu ir lošimais sukėlė nepasitenkinimą darbininkų rajonuose.

© Ne tik Birmingame įvaizdžiu besirūpinantys jauni vyrai rinkosi gaujų gyvenimą – tai rodo ir žemiau pateikta apie 1900 m. sostinėje daryta chuligano su draugais nuotrauka. (Nuotrauka: Londono muziejus)

Jaunimas, neturintis politinės galios ar galimybių, dažnai rinkosi gaujas. Iš pradžių konfliktai buvo susiję su etninėmis įtampomis (ypač tarp anglų ir airių), tačiau vėliau virto teritoriniais ginčais tarp rajonų.

Ką vilkėjo tikrieji „Peaky Blinders“?

Jų stilius buvo itin išskirtinis ir svarbus. Jie dėvėjo:

platėjančias kelnes,

sunkius batus,

švarkus,

ryškius kaklaskares,

ir charakteringas skrybėles su ilgu snapeliu.

Skrybėlė buvo nešiojama pakreipta, kad matytųsi specialiai suformuota šukuosena – ilgesnė sruoga priekyje.

Kada jie išnyko?

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą „peaky blinders“ pamažu išnyko. Tai lėmė keli veiksniai:

futbolo išpopuliarėjimas kaip alternatyvi veikla,

griežtesnė policijos kontrolė,

mados pokyčiai.

XX a. pradžioje jaunimas pradėjo orientuotis į Holivudo stilių, o senoji mada tapo atgyvena.

Vis dėlto jų įvaizdis ir smurtinė reputacija išliko miesto atmintyje. Net po kelių dešimtmečių žmonės prisiminė juos kaip darbininkų klasės jaunuolius, kurie dieną dirbdavo fabrikuose, o vakare įsitraukdavo į gaujų gyvenimą.

Nors „peaky blinders“ seniai dingo iš Birmingamo gatvių, jų stilius ir istorija užtikrino jiems vietą miesto kolektyvinėje atmintyje.