Kas turi pasirūpinti gedimais, užliejimais ir kitomis nelaimėmis – nuomininkas ar nuomotojas?

Dėl patirtų nuostolių dažnai kyla nemažai ginčų – nuomininkas ar nuomotojas turi atlyginti žalą, kas dėl to atsakingas, kam teks tuštinti piniginę.

Ekspertai pataria, ką svarbu žinoti, kad investicija į būstą neatneštų daugiau nuostolių, o ir patiems gyventojams netektų mokėti daugiau nei privalu.

Ką būtina aptarti sudarant sutartį

Kai ruduo jau visiškai šalia, didžiuosiuose miestuose nuomininkų atsiranda dar daugiau, nes atvyksta studentai. Vis dėlto, specialistai sako, kad aptarti konfliktines situacijas galima ir net privalu dar prieš pasirašant būsto nuomos sutartį.

„Mūsų duomenys rodo, kad didžiausius nuostolius būstui padaro stichinės nelaimės, gaisrai ir užpylimai. Pastarieji gali nutikti dėl prakiurusių vamzdžių ar nesandarių vandens žarnelių, taip pat ir dėl gyventojų kaltės.

Tuomet dažnai kyla klausimas – kas padarytą žalą turi atlyginti“, – kalba „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos ekspertas Andrius Stryla.

Anot jo, užliejimo atveju svarbu pagalvoti ir apie civilinę atsakomybę. Kai apliejami kaimynai, sugadinamas jų turtas – nuostolių kaltininkai turi atverti savo piniginę.

„Per šių metų pirmą pusmetį užliejimų padarytiems nuostoliam atlyginti jau išmokėjome beveik 3,5 milijonus eurų. Tai yra ne tik viena brangiausių, bet ir bene dažniausiai nutinkanti nelaimė. Vidutinė nuostolio suma pirmąjį pusmetį siekė 700 eurų“, – pasakoja A. Stryla.

Kaip pasakoja ekspertas, dažniausiai tokiais atvejais dėl žalos atlyginimo yra kreipiamasi į būsto savininką. Todėl tam, kad būtų išvengta įtampos ir bereikalingų ginčų tarp nuomininko ir nuomotojo – rekomenduojama viską aptarti iš anksto, prieš pasirašant sutartį.

Svarbi ir civilinė atsakomybė

„Viena iš apsaugos nuo ginčų forma gali būti būsto draudimas. Nuomininkai, prieš pasirašydami nuomos sutartį su būsto šeimininku, turėtų pasidomėti, ar jis yra apdraustas pastatų draudimu.

Jei taip – nuomininkui užtenka pasirūpinti savo turto apsauga, taip pat ir civiline atsakomybe nelaimės atveju“, – sako „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos ekspertas.

Anot jo, turint civilinės atsakomybės draudimą, apliejus kaimynus nuostolių atlyginimu pasirūpintų draudimo bendrovė, tad tokiu atveju kaltininkui netektų mokėti iš savo kišenės. Taip pat nuomininkui aktualus nuomojamo būsto draudimas, kuris užtikrina, jog nelaimės atveju bus atlyginta žala ir jo asmeniniams daiktams.

„Tai yra naudinga tiek vagystės, gaisro atvejais, tiek, pavyzdžiui, sudaužius stiklą – langą, kaitlentę virtuvėje ar kitus stiklinius daiktus, kurie yra būste ir už kurių suniokojimą būsto šeimininkas greičiausiai paprašys atlyginti nuostolį“, – sako A. Stryla.

Kas turi mokėti už sulūžusią kėdę?

Draudimo ekspertas pažymi, kad šių metų pirmą pusmetį vagysčių vidutinio nuostolio suma siekia 890 eurų sumą, o, pavyzdžiui, stiklo dūžių vidutinė nuostolio suma minimu laikotarpiu buvo beveik 350 eurų.

Anot jo, gaisro nuostoliai patys skaudžiausi – vidutinė nuostolio suma viršijo 4 tūkst. eurų sumą.

„Nuomininkams taip pat gali būti aktualu žinoti, jog įsigijus būsto ir turto apsaugą, yra atlyginami nuostoliai už netyčinę žalą tretiesiems asmenims, taip pat – netyčinę žalą perduotiems nuomotojo daiktams bei nekilnojamam turtui – sienoms ir grindims.

Svarbu, jog nuomos sutartyje būtų aiškiai įvardinti šie perduoti daiktai – stalai, kėdės ar, tarkime, virtuvės komplektas. Tokiu atveju netyčia lūžus, tarkime, virtuvinei spintelei – draudimas gali pagelbėti ir padengti nuostolius“, – tai, ką svarbu žinoti nuomininkas ir nuomotojams pasakoja Andrius Stryla.

Anot jo, didžiausią klaidą daro tie, kurie naudojasi šablonine būsto sutartimi iš interneto. Ten neįtraukia asmeniškai abiem pusėms aktualių punktų, nėra aišku, kas atsakingas už, pavyzdžiui, sulūžusią skalbimo mašiną. Svarbu ne tik aprašai, tačiau ir nuotraukos, kas priklauso nuomotojui, o kas nuomininkui.