Keliautojas A. Simankovas: noriu parodyti, kaip keliauja pasaulio turtingiausieji

Dvidešimt vienerių metų keliautojas Andrius Simankovas yra aplankęs jau penkiasdešimt vieną šalį, o jo tikslas – apkeliauti visą pasaulį. Neseniai surinktus lojalumo taškus iškeitęs į skrydį pirmąją klase, kurio vertė 10 000 eurų, teigia, kad žmonėms nori parodyti, kaip keliauja pasaulio turtingiausieji.

Papasakok plačiau apie gyvenimą Dubajuje, juk visi esame girdėję, tiek daug gandų apie Jungtinius Arabų Emyratus ir šio krašto kultūrą.

– Dubajų laikau savo antraisiais namais, nes po pirmo apsilankymo supratau, kad tai galimybių ir svajonių išpildymo miestas.

Šiuo metu per metus čia atvykstu vidutiniškai aštuonis kartus, kadangi gyvenu tarp Dubajaus ir Berlyno.

Mane žavi tai, kad eidamas gatve gali susipažinti su labai įtakingais žmonėmis iš viso pasaulio.

Jaunos merginos čia nedėvi galvos apdangalų ir yra atsipalaidavusios.

Arabų rytas prasideda kavinėse nuo pusryčių su draugais ar šeimos nariais, kur jie geria arabišką kavą, arbatą.

Jiems labai svarbu laisvą laiką praleisti su artimaisiais, todėl laisvadieniais pramogų zonos ir restoranai būna pilni žmonių.

Tiesa, čia laisvadieniai yra penktadienis iš šeštadienis, o mes juk įpratę, kad savaitgalis, tai šeštadienis ir sekmadienis, todėl pačioje pradžioje man tai buvo kiek neįprasta.

Šeichai yra labai malonūs žmonės, kurie yra linkę užmegzti naujas pažintis, kadangi yra suinteresuoti į tarptautinį verslą, todėl dažnai gali juos pamatyti vakarieniaujančius su žmonėmis iš viso pasaulio.

Dubajuje taip pat sutinku daug lietuvių dirbančių barmenais, IT specialistais ar skrydžių palydovais.

Kokios taisyklės galioja emigrantams Dubajuje?

– Dubajus yra daug liberalesnis, nei kalbama.

Internete tu gali prisiskaityti visko, tačiau atvykus čia pamatai, kad niekas neprieštarauja, jei Ramadano metu lauke, kai plius keturiasdešimt, tu atsigeri vandens, nes visi supranta, kad esi atvykęs iš svetur.

Turistės moterys neprivalo dėvėti drabužių dengiančių visą kūną.

Ar tiesa, kad norint keliauti nebūtina turėti daug pinigų, svarbiausia - organizuotumas?

– Aš nesistengiu parodyti, kaip keliauti pigiai, koncentruojuosi į konfortiškas keliones.

Noriu parodyti, kaip keliauja pasaulio turtingiausieji. Tačiau galiu patarti, kaip sutaupyti kelionėse.

Pavyzdžiui, aš renku taškus oro linijų ir viešbučių lojalumo programomis.

Šiuo metu esu viešbučių tinklo „Hilton“ deimantinis klientas ir tai man suteikia tokių privilegijų, kaip nemokami pusryčiai ar nemokama nakvynė antram svečiui. Taip pačiai veikia ir oro linijų taškų kaupimas.

Žinoma, pradžioje teks tikrai daug paskraidyti, bet vėliau už surinktus taškus galėsite gauti nemokamų skrydžių net ir pirmąją klase.

Aš pats neseniai pasinaudojau tokia galimybe ir skridau pirmąją klase su oro linijomis „Emirates“ iš Dubajaus į Frankfurtą nemokamai, jeigu būčiau neturėjęs taškų už skrydį būčiau sumokėjęs 10 000 eurų.

Skrydis buvo įspūdingas, lėktuve buvo dušas, baras, o meniu buvo su juodaisiais ikrais ir šampanu, kurio kaina keli šimtai dolerių už butelį.

Archyvų nuotr.

Keliautojas Andrius Simankovas.Asmeninis archyvas

O į ką reikėtų atsižvelgti renkantis viešbutį?

– Atkreipti dėmesį, kad viešbučių reitingavimo žvaigždutės kiekvienoje šalyje vertinamos skirtingai.

Pavyzdžiui, Graikijos penkios žvaigždutės prilygs Dubajaus keturioms, tačiau pigesniuose viešbučiuose yra daugiau nemokamų galimybių, tokių kaip pusryčiai, drabužių skalbimas ar pervežimai į ir iš oro uostų.

Viešbučių kainas vertėtų patikrinti keliose platformose, nes skirtinguose interneto puslapiuose jos gali skirtis, nors viešbučių kainos, pandeminiu laikotarpiu, yra ženkliai mažesnės.

Aktyviai keliauti pradėjai prieš tris metus. Ar esi paskaičiavęs, kiek skrydžių per tą laiką turėjai?

– Nuo du tūkstančiai aštuonioliktų metų pradėjau žymėtis visus skrydžius ir šiuo metu ore esu praleidęs 497 valandas, tai yra 221 skrydį.

Manau tai ganėtinai didelis skaičius tokiam jaunam žmogui, kaip aš.

Įsimintiniausia kelionė, kurią prisiminus užplūsta malonios emocijos?

– Kelionė, kurios niekada nepamiršiu buvo į Šiaurės ašigalį. Ten vykau du kartus, pirmąjį su mokslininkų grupe, o antrąjį su turistine.

Kai tu esi labai toli, aplink tave vien ledynai ir jokios gyvos dvasios, tai yra įspūdinga.

Tada tu supranti, kokia didelė yra žemė ir koki maži esame mes.

Kai vykome su mokslininkais, tai buvo labiau, kaip ekspedicija pažiūrėti, kaip jie dirba. Buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip jie matuoja ozono sluoksnį, kai stebi, kiek pasikreipia šiaurės polis.

Nemeluosiu, buvo ir baugu, kadangi ten labai daug poliarinių meškų.

Kiekvienas turėjome po dujų balionėlį ir tie kas ėjo priekyje ir gale nešėsi šautuvus, jeigu prireiktų gintis nuo jų.

Kita kelionė, kurią norėčiau priskirti prie įsimintiniausių buvo į Afganistaną.

Kai vykome ten, nežinojome, ko galime tikėtis, tačiau užtikrintai galiu pasakyti, kad maistas yra pats skaniausias visame pasaulyje, nukonkuruoja net itališką virtuvę.

Afganistane susiradome daug draugų su kuriais palaikome ryšius iki šiol. Žinoma, dėl dabartinės politinės situacijos ten, jie privalėjo išvykti iš savo šalies.

Kai talibai užėmė Afganistaną mano draugai įstrigo ten. Paskutinį kartą, kai bendravau su draugu, kuris kelionės metu buvo mano gidas, jis jau buvo saugus Melburne, tačiau pasakojo, kad kai atvyko į oro uostą, jis tris dienas ėjo iki lėktuvo.

Tris dienas, galite įsivaizduoti, kiek daug žmonių bandė gelbėtis? Jis buvo nuliūdęs, kad privalėjo palikti savo šalį, tačiau tuo pat metu ir džiaugėsi, jog jo šeima dabar saugi.

Tikėkimės greitai situacija Afganistane pagerės.

Papasakok apie kelionę, kuri paliko ne itin gerus įspūdžius.

– Tokias turiu dvi. Viena jų – Kinija.

Man nepatiko maistas, aš esu išrankus jam, o ten neturėjau pasirinkimo, kur valgyti, net greito maisto restoranas „McDonald“ ten kitoks. Interneto ryšys irgi labai prastas, daugumoje provincijos miestelių itin purvina, o europietiškų kreditinių kortelių nepriima.

Žinoma, tai mano kaltė, kad prieš vykdamas ten buvau susirinkęs per mažai informacijos, bet juk iš savo klaidų mokomės.

Antroji kelionė buvo, kai verslo klase skridau iš Berlyno į Londoną su „British airways“ ir jie mums pietums atnešė vandens su citrina ir sumuštinį.

Visi buvo nustebę blogąją prasme, nors oro linijų atstovai teigė, kad taip yra todėl, jog pandemija ir nenori, kad žmonės ilgai valgytų, tačiau visi keleiviai suprato, kad tai tik priedanga ir jie tiesiog taupo pinigus.

Archyvų nuotr.

Keliautojas Andrius Simankovas.Asmeninis archyvas

Ar turi ritualą, kurį padarai, kiekvienoje šalyje?

– Jeigu man šalis patinka ir noriu ten grįžti, tai palieku monetą, o kad labiau pajausčiau tos šalies kultūrą, stengiuosi skristi su vietinėmis oro linijomis.

Kaip pats minėjai, keliaudamas susipažįsti su daugybe žmonių. Kuo kitataučiai skiriasi nuo lietuvių?

– Lietuviai turi gerą humoro jausmą ir jeigu mato, kad kalbi lietuviškai, tai dauguma prieina, pasisveikina. Kartais nepažįstamas žmogus tampa draugu.

Teko lankytis ne viename lietuvių bendruomenių susitikime užsienyje.

Dėl kitataučių, tai priklauso kurioje šalyje esi. Jeigu Gruzijoje vietinis jus užkalbins, tai būtinai pakvies į svečius ir pavaišins vynu, o štai su Amerikiečiais, kiek sunkiau, nes dažniausiai, jie nežino, kas yra Lietuva ir kur ji randasi.

Kokios šalys yra pavojingiausios turistams?

– Vyrai su tokiomis problemomis susiduria rečiau, tačiau moterims, ypač vienoms, nepatartina keliauti į Iraną, Somalį, Sudaną, nes šiose šalyse gali kilti grėsmė būti pagrobtoms.

O labiau mėgsti keliauti vienas ar su kompanija?

– Kai važiuoju pažinti naują šalį man patinka keliauti vienam. Tada pats dėliojiesi savo maršrutą, lankai vietas, kurios patinka tau, pats nusprendi kiek kam skirti laiko.

Su draugais taip pat mėgstu keliones, bet jas renkuosi, kai noriu atsipalaiduoti, kai norisi vakarėlių.

Ar manai, kad atostogauti Lietuvoje finansine prasme neverta?

– Lietuvoje kainos labai padidėję. Su kolegomis vasarą labai norėjome atskristi į Lietuvą, bet paskaičiavome ir nusprendėme, kad neverta.

Neįvardinsiu viešbučio pavadinimo, tačiau Palangoje už naktį pas mus paprašė šimto penkiasdešimt eurų už naktį, kai tuo pat metu penkių žvaigždučių viešbutyje Maldyvuose ar Karibų salose gali apsistosi už šimtą eurų už naktį.

Ką tau suteikia kelionės?

– Laisvę, savęs pažinimą ir žinoma pažintis. Man patinka socialiniuose tinkluose dalintis savo įspūdžiais, ypač su žmonėmis, kurie negali keliauti ir norisi, kad sekėjų auditorija plėstųsi.

Archyvų nuotr.

Keliautojas Andrius Simankovas. Asmeninis archyvas

Sidebar placeholder