Kelionė Baltijos jūra 1993 m. ir dabar: anuomet stebino virtuvės įranga ir į Gineso knygą įrašyti laivai-rekordininkai

Didžiausi pasaulyje geležinkelio vagonus gabenantys keltai, virtę patogiais keleiviams laivais. Taip prieš 30 metų atrodė kelionės Baltijos jūra iš Klaipėdos į Kylį, pažymėjusios seniausios tebeveikiančios Lietuvos tarptautinės keltų linijos pradžią.

1993 m. balandį iš Klaipėdos į Kylį išplaukė laivas „Šiauliai“. Vos dvylika keleivių galėjęs gabenti keltas tapo reikšmingu užmoju Lietuvai – ne tik plačiau atvėrė vartus į Vakarus, bet ir suteikė postūmį kiek vėliau į maršrutą įsijungusiam pirmajam keleiviniam-krovininiams Lietuvos keltui.  

Per tris dešimtmečius maršrutą aptarnavo 10 skirtingų keltų, perplukdžiusių apie 1,5 milijono keleivių ir apie 28 000 kilometrų į vieną eilę sustatytų automobilių. Toks atstumas prilygtų 7 automobilių eilėms nuo Vilniaus iki labiausiai į Vakarus nutolusio Europos taško Portugalijoje.

„Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir iš Sovietų Sąjungos perėmus Lietuvos jūrų laivininkystę (LISCO), buvo pradėta ieškoti verslo plėtros galimybių. LISCO tuomet jau valdė maršrutą į Rytų Vokietiją (Mukraną), todėl plėtra Vakarų kryptimi buvo vienas iš įmonės siekių. Įvertinus rinkos situaciją, krovinių ir keleivių srautų potencialą bei uostų lokacijas (geras susisiekimas su didžiaisiais pramonės centrais, Beniliukso valstybėmis, didelis gyventojų skaičius regione) bei jų siūlomas sąlygas, buvo nuspręstą atidaryti maršrutą į Vokietijos Kylį“, – sako Vaidas Klumbys, dabar maršrutą aptarnaujančio keltų operatoriaus DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims.

Išskirtiniai laivai, įtraukti į Gineso rekordų knygą

Dabar keleiviai į Kylį plaukia patogiais šiuolaikiniais laivais, tačiau prieš 30 metų Lietuva dar neturėjo nė vieno keleivinio kelto. Pirmasis į reguliarias keliones Kylio link leidosi ro-ro tipo laivas „Šiauliai“, kuris gabeno tik ratinę techniką (650 linijinių metrų). Juo iš viso galėjo vykti vos 12 keleivių, tačiau bilietai jiems nebuvo parduodami – vietos buvo skirtos plukdomų vilkikų vairuotojams.

Palyginimui, dabartiniai į Kylį iš Klaipėdos plaukiantys DFDS keleiviniai-krovininiai keltai gali gabenti beveik keturis kartus daugiau krovinių (2500 linijinių metrų arba 2,5 kilometrų į vieną eilę sustatytų automobilių) ir 500 keleivių.

Per savaitę prieš 30 metų būdavo atliekami 2 reisai į abi puses, o „Šiaulių“ kelionė iki Kylio trukdavo 36 valandas – beveik dvigubai ilgiau nei dabar.

„Savita ir motorlaivio išorė: „Šiauliai“ prieplaukoje atrodo kaip apverstas lygintuvas. Virš prieplaukos kyšo aukšti juodi laivo šonai. Krantinėje laukia milžiniški treileriai su Vokietijos, Olandijos ir kitų Europos firmų ženklais“, – apie linijos atidarymą 1993 m. rašyta savaitraštyje „Lietuvos jūreivis“.

Praėjus pusmečiui, į Kylį iš Klaipėdos išplaukė naujas laivas – pirmasis keleivinis-krovininis Lietuvos keltas „Vilnius“, kuriuo jau galėjo vykti 130 keleivių, o kroviniams buvo skirta 1650 linijinių metrų. 1994-aisiais prie flotilės prisijungė ir LISCO flagmanu tapęs „Kaunas“ (260 keleivių ir 1650 linijinių metrų krovinio).

„Tai buvo rekordiniai laivai tiesiogine šių žodžių prasme. „Vilnius“ ir „Kaunas“ buvo įrašyti į Gineso rekordų knygą kaip didžiausi pasaulyje geležinkelio vagonus gabenantys keltai. Jie buvo statyti maršruto Klaipėda-Mukranas aptarnavimui – keltų konstrukcija leido per keturias valandas iškrauti ir pakrauti 104 geležinkelio vagonus. Po Sovietų Sąjungos žlugimo abu laivai buvo rekonstruoti, labiau pritaikyti krovinių gabenimui vilkikais ir keleivių pervežimui“, – pasakoja V. Klumbys.

„Tokių įrenginių mūsų virėjai nėra matę“

1993 m. spalį laikraščio „Lietuvos jūreivis“ reportaže aprašyta, kad „Vilniaus“ kelte keleiviai sulaukdavo sočios vakarienės, o po jos galėdavo pramogauti prie žaidimų automatų ar bare, ilsėtis pirmos klasės numeriuose.

Jūreivių patogumui veikė sporto salė, sauna, 2 metrų gylio baseinas su jūros vandeniu. Tiesa, priešingai nei dabartiniuose DFDS laivuose, „Vilniuje“ nebuvo bibliotekos – po kelto rekonstrukcijos ji virto sandėliu.

„Baras turi savo indų plovimo mašiną, ledo šaldytuvą, šaldymo kamerą, – apie „Vilniaus“ laivą rašyta „Lietuvos jūreivyje“. – Tiek bare, tiek restorane įrengti kondicionieriai. Virtuvėje įrengtos naujos viryklės teikia virėjams pasakiškų galimybių. Teko girdėti, kad vienu metu galima gaminti daugybę valgių iš žuvų ir mėsos. Čia pat gali būti kepamas tortas. Ir nė vieno iš jų skonis nepablogės. Virykles valdo kompiuteris. Tokių įrenginių mūsų virėjai nėra matę ir jau girdėti nuomonių, kad jie yra kaip vežėjui reaktyvinis lėktuvas.“

Deja, atsirado ir nemalonių netikėtumų. „Tiesą sakant, mes ne visiškai buvome pasirengę matyti iki sąmonės netekimo prisigėrusius užsieniečius, nesitikėjome ir vagysčių iš kajučių. Dingsta rankšluosčiai, peleninės, stiklinės“, – leidiniui anuomet atviravo padavėja Aldona.

Straipsnyje taip pat atskleista ir kelionės kaina – už sėdimą vietą keleivis mokėdavo 140 markių.

Keleiviai jausdavosi kaip užsienyje

Tuo tarpu „Kaunas“ keleivius stebino savo šiuolaikiškumu – tam metui jis buvo modernus ir keleiviams draugiškas laivas. Jame buvo įrengti trys barai, restoranas, parduotuvė, veikė lošimo automatų kambarys.

Viename iš kelto barų koncertuodavo įvairūs atlikėjai arba grupės – čia dažnai dainuodavo Birutė ir Andželika Petrikytės, Zenonas Žakelis ir kiti. Vienais metais televizija kelte surengė net savo naujojo sezono pristatymą. 

„Visas maistas, gėrimai ir prekės keltams buvo tiekiamos iš Vokietijos. Todėl pirmieji maršruto keleiviai lietuviai jausdavosi tarsi užsienyje, kuriame kalbama lietuviškai, – tokių prekių ir patiekalų Lietuvoje tuomet dar nebuvo. Tuo tarpu Vokietijos gyventojai galėjo mėgautis jiems neįtikėtinai pigiu alumi (bokalas alaus šiandieninėmis kainomis siekė iki 1,5 Eur) ir paslaugiu aptarnavimu – į užsieniečius tuomet buvo žiūrima su ypatinga pagarba, personalui taikyti itin aukšti reikalavimai“, – pasakoja V. Klumbys.

Bilietai Lietuvos gyventojams anuomet atrodė brangūs, tačiau į juos buvo įskaičiuotas visas maitinimas – dveji pusryčiai, vakarienės ir pietūs, kadangi kelionės trukmė siekė 32-34 valandas, keleiviai laive miegodavo dvi naktis.

Pasak V. Klumbio, Kylio liniją netruko pamėgti Vokietijos gyventojai – ypač taip vadinamieji memelenderiai. Jie lankydavo gimtąsias vietas, kuriose gimė ir augo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Kartu į kelionę pasiimdavo ir savo vaikus, anūkus. Vasaros metu turistų iš Vokietijos dalis maršruto keleivių pyrage sudarydavo iki 50 procentų.

Nuo dviejų reisų per savaitę – iki išvykimų kasdien

Išlikusi statistika byloja, kad per pirmuosius 12 maršruto mėnesių buvo perplukdyta apie 14 000 keleivių (5-6 kartus mažiau nei dabartiniais laikais) ir apie 120 000 linijinių krovinio metrų (10-11 kartų mažiau nei dabar). Tuo tarpu reisų skaičius nuo dviejų kelionių į abi puses per savaitę padidėjo iki išvykimų kiekvieną dieną.

„Didelį kokybinį šuolį tiek krovinių, tiek keleivių aptarnavimui davė naujo 2001 m. pastatyto kelto „Lisco Gloria“ įtraukimas į maršrutą 2003-ųjų birželį, dar po trijų metų prisijungė ir „Lisco Optima“. Kartelę dar aukščiau pakėlė naujosios (2007-2010 m. statybos) kartos keltų „Victoria Seaways“, „Athena Seaways“, „Regina Seaways“ atėjimas į Lietuvą.

Dar patogesnės erdvės keleiviams, platesnis paslaugų spektras, modernesni technologiniai sprendimai leido pasiūlyti klientams to paties standarto paslaugas kiekvieną dieną. Ir toliau tobulėsime, kad galėtume pasirūpinti malonia klientų kelione jūra“, – pažymi DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims V. Klumbys.