Kiek Lietuvoje kainuoja būsto remontas – ir kas iš to išlošia?

Pasitaiko ir atvejų, kai ilgai atidėlioti darbai nebegali būti nukeliami dar kitam sezonui, nes sutrūkę vamzdžiai, nutrupėję dažai, grindys, kurios girgžda net katinui tipenant, verčia imtis veiksmų čia ir dabar. Ir nors atrodo, kad „tik perdažyti sienas“ ar „tik vonią pakeisti“ neturėtų sukelti finansinio streso – realybė pasako ką kita.

2025 m. duomenimis, būsto remonto darbai Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 250–350 eurų už kvadratinį metrą, o tai reiškia, kad net ir standartinio dydžio (apie 70 kv. m.) būsto atnaujinimas gali kainuoti 25–40 tūkst. eurų, neskaičiuojant baldų ar buitinės technikos.

Net nedideli kosmetiniai atnaujinimai dažniausiai neapsieina be 5–7 tūkst. eurų investicijos.

Kai net smulkmena kainuoja – meistrų paslaugų realybė

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, remonto darbų kainos per pastaruosius metus Lietuvoje augo daugiau nei 8 %, o statybų sąnaudos šoktelėjo net virš 10 %.

Tuo tarpu pačių meistrų – vis dar trūksta. Patikimą specialistą rasti sudėtinga, o pradėti darbus – dažnai tenka laukti keletą mėnesių, nes apdailos darbų specialistai rezervuoti ir 7 projektams į priekį.

Vien santechniko vizitas Vilniuje šiandien gali kainuoti nuo 50 eurų, o jeigu prireiks realių darbų, pavyzdžiui, pakeisti maišytuvą ar pajungti buitinę techniką, suma gali išaugti iki 100–150 eurų ar daugiau.

Ir tai tik už vieną apsilankymą. Be to, svarbu tinkamai prižiūrėti bei reaguoti net ir į nedidelius gedimus laiku, pavyzdžiui, susijusius su elektros instaliacija ar santechnikos darbais, kurie vidutiniškai užtrunka tik apie 2–3 val.

Priešingu atveju, ignoruojant smulkius gedimus, ilgainiui jie gali privesti prie gerokai rimtesnių ir brangiau kainuojančių ar netgi kelti gaisro arba santechninės nelaimės pavojų.

Kas iš to išlošia? Turintys įgūdžių laimi dvigubai

Pirmiausia laimi tie, kurie turi bent bazinius įgūdžius. Vis daugiau žmonių šiandien ne tik rūpinasi savo namais, bet ir po darbo valandų užsidirba papildomai – padeda pažįstamiems atlikdami smulkius remonto ar santechnikos darbus.

Tai nebūtinai tampa pagrindine profesija – dažniau tai būdas sutaupyti, padėti artimam ar susikurti papildomą pajamų šaltinį.

„Žmonės vis dažniau supranta, kad turėti amatą – tai būti nepriklausomam: nuo grafikų, nuo eilių, nuo kitų žmonių“, – sako Profesinio mokymo centro „Prizmė“, veikiančio Alytuje, vadovas Virginijus Urbonas. – „Ir tam nebūtinai reikia keisti karjerą.

Kartais užtenka mokėti pasiremontuoti savo būstą ar padėti artimam žmogui. O kartais įgūdžiai tampa ir papildomų pajamų šaltiniu.“

Pasak jo, gyvenimas greitai parodo, kiek vertingi tokie gebėjimai. Imkime vieną dažniausių situacijų – vonios kambario remontą.

Jo atidėlioti dažnai negalime, nes bėgantys vamzdžiai ar kiti gedimai trukdo naudotis svarbiausia namų erdve.

Standartinio, 9 kv. m. ploto vonios kambario remontas – dažymas, plytelių klijavimas – gali kainuoti nuo 1500 iki 2100 eurų, o santechnikos darbai, tokie kaip unitazo, praustuvo ar dušo kabinos montavimas, dar apie 750–1050 eurų.

Viso – apie 2250–3150 eurų, priklausomai nuo miesto, rangovo patirties, darbų kiekio ir sudėtingumo, ir tai dar be elektros darbų.

Dar vienas praktiškas pavyzdys – paprastas kambario remontas. Tokiems darbams prisireiks paviršių paruošimo, glaistymo ir dažymo.

15 kv. m. ploto kambario remonto darbai rinkos kainomis gali atsieiti nuo 1600 eurų Alytaus mieste, neskaičiuojant medžiagų.

Sostinėje, tikėtina, kaina gali būti trečdaliu ir daugiau didesnė. Be to, planuojant remonto darbų išlaidas, visada svarbu numatyti 10–20 procentų nenumatytiems atvejams, nestandartiniams sprendimams, papildomoms medžiagoms.

Tuo tarpu mokantis „Prizmėje“, remonto ir apdailos darbų galima išmokti per 23 dienas (180 val.) vos už 400 eurų.

Paviršių apdailos plytelėmis mokymai trunka 34 dienas (270 val.), jų kaina – 800 eurų. Santechninių sistemų montavimo kursai – 66 dienas (522 val.), kainuoja 600 eurų. Mokymams galima gauti Užimtumo tarnybos finansavimą arba sudaromos lanksčios atsiskaitymo sąlygos. O svarbiausia – įgūdžiai, kuriuos įgyjate, lieka visam gyvenimui.

Išmokti galima bet kada

Dalis žmonių vis dar galvoja, kad tokių įgūdžių įgijimas reiškia profesijos keitimą, mokslus nuo rugsėjo ar ilgas studijas. Tačiau realybėje viskas paprasčiau ir lanksčiau. 

Profesinio mokymo programos Pietų Lietuvos profesinio mokymo ir atestavimo centre „Prizmė“ leidžia mokytis praktiškai bet kada, grupės dažnai renkamos kas mėnesį, o mokymų trukmė – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Be to, mokymas vyksta ir moduliniu principu – žmogus gali rinktis tik tai, kas aktualu jo profesinei krypčiai, todėl mokosi tikslingai, greitai įgyja praktinių įgūdžių ir pradeda jaustis užtikrintai.

„Mūsų tikslas – ne tik padėti įgyti naują profesiją ar kelti kvalifikaciją, bet ir ugdyti realias kompetencijas, kurios atsiperka gyvenime. Na, o darbo rinkoje svarbu turėti ir tai pagrindžiančius dokumentus. 

Darbuotojo išsilavinimą atitinkamoje srityje patvirtina kvalifikacijos pažymėjimas ar valstybinis diplomas – tai ne tik formalumas, bet ir svarbus pasitikėjimo ženklas tiek darbdaviams, tiek institucijoms. 

Tai ypač reikšminga tokiose srityse kaip inžinerija, statybos ar darbuotojų sauga, kur keliami aukšti reikalavimai, o gebėjimai turi būti pagrįsti aiškiais dokumentais ir atitikti teisės aktų reikalavimus.

Taip pat rengiame mokymus įmonėms – pagal jų poreikius kuriame programas, padedančias darbuotojams gilinti žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Dirbame tam, kad žmogus galėtų augti, o darbdavys – pasitikėti jo kompetencijomis“, – sako V. Urbonas.

Kai investuoji ne tik į būstą, bet ir į save

Būsto savininkai dažnai investuoja į remontą siekdami pagerinti gyvenimo kokybę ar padidinti būsto vertę. Ir iš tiesų statistika rodo, kad tam tikri atnaujinimai gali ne tik pagerinti buitį, bet ir atsipirkti finansiškai.

Pagal NT brokerių duomenis, medinių grindų įrengimas dažnai atsiperka net 118–147 %, o virtuvės ir vonios kambario atnaujinimas – apie 70–75 %. Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat atsiperka energinio efektyvumo gerinimas, pavyzdžiui, langų keitimas, šilumos izoliacija, sandarumo sprendimai.

Tačiau vis dažniau žmonės ima suprasti, kad investuoti verta ir į save – kaip į žmogų, kuris geba daugiau nei tik pasirašyti remonto sutartį. 

Juk gebėjimas pasirūpinti savo namais – tai ir nepriklausomybė, ir reali finansinė nauda. Tokie įgūdžiai tarnauja ir kaip apsauga nuo netikėtų išlaidų ateityje, o neretai – ir kaip papildomas pajamų šaltinis.