Dėl šio netikslumo šie asmenys gali negauti laiškų ar paštu siunčiamų svarbių dokumentų. Šie asmenys taip pat rizikuoja nesulaukti „Sodros“ išmokų, kitų institucijų siunčiamų dokumentų. Kyla grėsmė šiems asmenims laiku nesulaukti medikų ar ugniagesių pagalbos, jei vykdami į nelaimės vietą dėl netikslaus adreso jie sugaiš brangų laiką.
Siekdamas sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į netikslių adresų problematiką ir paskatinti juos imtis veiksmų bei atnaujinti netikslius duomenis apie save.
„Gyventojų registro duomenys apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas yra teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios šiuos duomenis naudoja norėdamos susisiekti su gyventojais ir taip atlikti jiems pavestas funkcijas. Pagalbos tarnybų pareigūnams šie duomenys padeda greitai identifikuoti asmenis ir esant reikalui operatyviai rasti įvykio vietą. Todėl, norint išvengti galimų nemalonumų, tikslios ir aktualios informacijos apie gyvenamosios vietos adresą pateikimu turėtų susirūpinti kiekvienas iš mūsų“, – sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 150 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Daugiausiai netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų. Tačiau nemaža dalis netikslių adresų yra ir kaimo vietovėse.
Netikslūs adresai Klaipėdoje – kur jie?
Žvelgiant tik į Klaipėdos miestą ir jo apylinkes, daugiausiai netikslių adresų galima rasti Priekulės, Veiviržėnų ir Kretingalės seniūnijose esančiose gyvenvietėse ir, žinoma, pačioje Klaipėdoje, kur savo gyvenamąją vietą netikslių adresu yra deklaravę daugiau kaip 1 tūkstantis klaipėdiečių.
Klaipėdos rajone daugiausiai gyventojų, kuriems kyla rizika susidurti su nepatogumais dėl netikslaus deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, yra Priekulės seniūnijoje esančiame Derceklių kaime (476), Gargžduose (380) ir taip pat Priekulės seniūnijoje esančiame Žiaukų kaime (167). Taip pat nemažai tokių asmenų gyvena Priekulės seniūnijoje esančiame Dituvos kaime bei Kretingalės seniūnijoje esančiame Kalotės kaime.
Netikslūs adresai kaimo vietovėse atsiranda dėl paprastos priežasties – laikui bėgant čia pirmą kartą buvo suteikto gatvių pavadinimai ir namų numeriai, tačiau ilgą laiką ten gyvenantys asmenys, kurie savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nurodydami tik kaimo ar miestelio pavadinimą, po minėto adresų pasikeitimo nesikreipė į seniūniją ar savivaldybę dėl adreso patikslinimo.
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas taip pat gali būti netikslus dėl to, kad NT objekto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, taip pat, jei nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Kaip pasitikrinti ir ką daryti?
Kiekvienas asmuo turi teisę nemokamai susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
Be to, Registrų centras sukūrė naują aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą