Kitais metais pensininkai gyvens turtingiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, kitais metais vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 procentų ir išlaikys visos kadencijos pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu.

Vidutinė senatvės pensija nuo 2025-ųjų pradžios ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.

Šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 623 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų ir apie 7 800 išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

„Siekiame užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą. Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 procentų, kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis - 7,6 procento, o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 procento. Taigi, pensijos augs sparčiau, nei dirbančiųjų pajamos“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais sudarys 46 procentus vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 49,4 procento vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Nuo 2022 metų nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link.

Pensijų indeksavimui 2025 metais prireiks 622,3 milijono eurų.

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Socialinio draudimo rezervas

SADM teigimu, pakankamai didelis pastarojo meto dirbančiųjų skaičius bei stabili ekonominė situacija leidžia ir toliau kaupti socialinio draudimo rezervą galimiems ateities ekonominiams sunkumams, ateityje užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą pensijų mokėjimą esamiems pensininkams.

Kaupiamas rezervas leistų užtikrinti stabilų pensijų ir kitų išmokų mokėjimą svyruojant pajamoms.

Valstybė yra išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) biudžeto išlaidos bus 7,9 milijardo eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 procento planuojamos išlaidų sumos.

Laukiama, kad pasibaigus šiems metams socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 milijardo eurų.

Nuosekliai didėjo

Šiemet laukiama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 600 eurų.

Palyginti su 2023 metais, vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 66 eurais ir siekia 640 eurų.

Pernai pensijos Lietuvoje vidutiniškai didėjo apie 12 procentų, vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.

2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 procentų. Vidutinė senatvės pensija padidėjo 70 eurų - nuo 413 eurų (2021 m. gruodžio mėn.) iki 483 eurų (2022 m. gruodžio mėn. ), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

„Grindys“ ir „lubos“

Nuo šio spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ - patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai.

Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėjams - tik tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų dydį.

Išmokos bus apskaičiuojamos taip pat, kaip ir anksčiau - kiekvieno gavėjo išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų.

Apibrėžti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.

Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Ketvirtojo ketvirčio išmokos apskaičiuotos taikant 2183,60 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2024 m. ketvirtį.

Pajus ligoniai

„Sodra“ praneša, jog ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Nuo spalio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 254,17 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 4 eurais.

Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negali būti mažesnė nei 12,16 euro (buvo 11,97 euro).

Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.

Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2710,28 euro - šis dydis, palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugo 44 eurais. Dienos maksimali išmoka padidėjo 2 eurais - nuo 127 iki 129 eurų.

Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2833,71 euro iki 2879,73 euro, o dienos - nuo 135,58 euro iki 137,79 euro.

Padidėjo maksimali išmoka

Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Minimali šių išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams ir dabar siekia 440 eurų.

Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.

Padidėjo maksimalių tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ribos. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3388,07 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, išaugo 54 eurais.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skiriasi ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar vaikas gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, nes tuo laikotarpiu keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.

Jei vaikas gimė 2023 arba 2024 metais, maksimali išmoka, pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, padidėjo beveik 42 eurais iki 2620,32 euro per mėnesį. Jei šeima pasirinko gauti išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 1965,24 euro, o iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 1310,16 euro.

Neperleidžiamais mėnesiais didžiausia mėnesio vaiko priežiūros išmoka yra 3406,42 euro - 55 eurais daugiau, nei praėjusį ketvirtį.

Bedarbiams

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintamoji ir pastovioji.

Pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovioji nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų spalį, pastovioji jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal jo vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2022 metų kovo iki 2024 metų rugpjūčio.

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1270,42 euro.

Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidėjo 20 eurų.