Klaipėdoje - dar viena dirbtinė sala (3)

Klaipėdos universiteto mokslininkai uostaniesčio vandens telkiniuose paleido jau antrąją dirbtinę salą. Pirmoji jau kurį laiką plūduriuoja prie Jono kalnelio salos, antroji trečiadienį buvo nuleista į pernai išvalyto mažojo Žardės tvenkinio vandenį.

Salą papuošė įvairūs augalai: paprastos ir margalapės viksvos, švendrai, margalapės nendrės, ajerai. Taip pat ir egzotiškesni augalai, kurie buvo atgabenti iš Nyderlandų: pelkinės kinrožės, Šiaurės Amerikai būdingas pelkinis kiparisas. Tikrasis augalų grožis, pasak mokslininkų, turėtų pasimatyti kitąmet.

Sala aptverta tvorele, kad ant jos būtų sunkiau užlipti antims, kurios mėgsta skabyti augalus. Būtent taip buvo nutikę salai prie Jono kalnelio - paukščiai nuskabė augaliją, tad mokslininkams teko pasodinti naujų augalų.

„Tos salos turi įvairiapusės naudos, kadangi jos ne tik šalina biogenines medžiagas - azotą ir fosforą - iš vandens telkinių. Jos taip pat teikia ir estetinį pasitenkinimą. Kaip matome, šis vandens telkinys nėra labai gyvas, nėra augalų, tad sala pagyvins vaizdą.

Taip pat sukuriama buveinė įvairioms rūšims - vabzdžiams, augalams, paukščiams, tai naudinga ir žuvims. Pavyzdžiui, mūsų partneriai vokiečiai savo salose rado nemažai geltonųjų ungurių, kurie apgyvendino salą“, - pasakojo projekto vadovas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Artūras Razinkovas-Baziukas.

Tarptautinis projektas „Livelagoons“, kurio metu kuriamos dirbtinės salos, įgyvendinamas drauge su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais. Pasak A. Razinkovo-Baziuko, jau dabar, dar nesibaigus projektui, matoma, kad yra susidomėjimas tokiomis salomis.

Tai jau penktoji dirbtinė sala Lietuvoje - dvi yra prie Juodkrantės, dvi - Klaipėdoje, viena - Šiauliuose. Pastaroji buvo pagaminta ne kaip projekto dalis, bet kaip privati iniciatyva - tokia sala buvo padovanota Šiauliams.

„Matome plėtrą ir tai yra labai gerai“, - džiaugėsi profesorius.

Trečiadienį į vandenį nuleista sala yra išskirtinė, nes ją pagamino patys Klaipėdos mokslininkai. Ankstesnės salos buvo atgabentos iš Škotijos. Klaipėdiečių gamybos sala yra maksimaliai palanki gamtai, mat pagaminta iš lino ir kokoso pluoštu, užpildyta Kuršių mariose pjautomis nendrėmis, apgaubta nerūdijančio plieno tinklu.

Vienintelis konstrukcinis elementas iš plastiko – salos plūdrumą užtikrinantys vamzdžiai, kurie gaminami iš „gerojo“ plastiko, naudojamo geriamojo vandens sistemoms.

Devynių segmentų salos ilgis - apie 6,5 m, plotis - 3 metrai. Ji sveria apie 500 kilogramų.

„Esame paskaičiavę, kad pirmaisiais metais viena sala padeda pašalinti maždaug tiek azoto ir fosforo, kiek jų pagamina vienas šeimos ūkis. Jei kiekviena šeima turėtų po tokią salą, galbūt galėtume nevalyti nuotekų. Tik gal vandens telkinių visoms saloms neužtektų“, - juokavo profesorius.

Raktažodžiai
Tik deja bio tualetu parke nėra.
Alina, 2021-07-29 08:11
Tik deja bio tualetu parke nėra.
Alina, 2021-07-29 08:11
Tik deja bio tualetu parke nėra.
Alina, 2021-07-29 08:11
Sidebar placeholder