Klaipėdos bendrasis planas - netobulas kaip Biblija, neliečiamas kaip Konstitucija

„Parengti tokį dokumentą, kuris idealiai tiktų visiems, turbūt nėra net ir teorinės galimybės. Ar mes kalbėsime apie Bibliją, ar apie Koraną, visada bus tų, kuriems kažkas nepriimtina ir kažkas bus labai priimtina. Mes į šitą dokumentą (bendrąjį planą) turime žvelgti kaip į Konstituciją, kurią priimti yra tiesiog būtina“, - Klaipėdos bendrąjį planą tiesiogiai su civilizacijos ir valstybingumo simboliais susiejo V. Grubliauskas. Anot jo, bendrasis planas - tai subalansuotas išskirtinės apimties ir svarbos dokumentas, kurio jau koreguoti nebegalima. Šis dokumentas paliečia visus miesto bendruomenės sluoksnius.

„Čia klausimas: būti arba nebūti. Būti - tai yra atsakymas, kurio lauks miestas. Aš sakau, kad bendrajam planui - būti“, - būsimą dramą Taryboje mato V. Grubliauskas.

Tačiau kartu jis tikisi, kad politikai šiuo klausimu atsisakys visų savo ankstesnių ambicijų ir Klaipėdos bendrąjį planą bus galima priimti „bendru sutarimu“.

„Tai būtų labai gražus ženklas. Labai tikiuosi, kad šitas dokumentas suvienys visus Tarybos politikus, kurie suvoks tą atsakomybę, kuri krenta ant jų pečių“, - sako V. Grubliauskas.

Nėra laiko trypčioti

„Būtų labai sunku pervertinti šio dokumento svarbą miesto žmonėms, plėtrai, į “žalią„ ateitį orientuotai miesto ateičiai“, - sako V. Grubliauskas. Pasak mero, dokumentas buvo ilgą laiką derinamas, ne kartą sugrąžintas koreguoti ir tobulinti. Klaipėdos bendrasis planas buvo derintas tiek su socialinėmis institucijoms, tiek su verslu, tiek su mokslo ir viso miesto bendruomene.

„Šioje stadijoje, kai dokumentas jau yra suderintas tose institucijose, kur derinimas yra tikrai labai sudėtingas, labai tikiuosi, kad paskutiniame, politikų, etape nebebus jokių trypčiojimų ir perteklinių diskusijų“, - tikisi V. Grubliauskas. Jis neabejoja, kad diskusijų bus, politikai išsakys savo nuomones, tačiau tai neturėtų sutrukdyti plano patvirtinimui. Meras sako, kad nežino išankstinių nuomonių pasiskirstymo Taryboje ir nesiima burti „iš kavos tirščių“, kokia dalis Tarybos narių pritars dokumentui.

„Toks dokumentas, perėjęs tiek derinimo institucijų... Šiame etape, nebijočiau to pasakyti, kažką koreguoti jau nebeįmanoma. Bet kokia korekcija, nors ir minimali, grąžintų jį į derinimo procedūras“, - kad miestas jau nebeturi laiko gyventi be naujojo bendrojo plano, akcentuoja V. Grubliauskas.

„Tai, kad kažkam atrodo kai kurios pozicijos ne geriausias variantas, ne idealus ar liko kokie klaustukai, tai negalėtų būti priežastis stabdyti bendrojo plano tvirtinimą“, - mano Klaipėdos meras.

DISKUSIJOS. Jei artimiausiame Tarybos posėdyje naujas Klaipėdos bendrasis planas būtų atmestas, miestas į stagnaciją pasinertų dar mažiausiai porai metų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Miesto priešai“

„Nė vienas nėra miesto priešas. Ar jis oponuoja, ar jis džiaugiasi tuo. Tačiau skiriasi tam tikri supratimai, vertinimai, matymai tam tikrose pozicijose. Aš tikiuosi, kad miesto priešų čia nėra“, - sako V. Grubliauskas. Jis supranta ir tuos, kurie balsuos prieš.

„Jokiu būdu balsuosiantys prieš nėra miesto priešai, jie tiesiog mato miesto plėtros kelią, scenarijų, architektūrą kitokią“, - mano V. Grubliauskas. Pats meras neįvardina savo aiškios pozicijos daugiausia diskusijų sukėlusiems bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta galimybė plėsti išorinį uostą Melnragėje. Taip pat numatoma urbanizuoti nemažą dalį pajūrio žaliųjų plotų.

„Daugelį dalykų tiksliau numatyti galima jau rengiant detaliuosius ir kitus planavimo dokumentus“, - sako V. Grubliauskas.

„Šiam planui buvo visus 6 metus reiškiamos pastabos“

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS:

Bendrąjį planą miesto valdžia tradiciškai ruošia apie 6-7 metus. Toks ilgas plano rengimo procesas veda miestą prie stagnacijos jau kelis dešimtmečius. Ypač kai bendrojo plano sudedamosios dalys liečia ekologinius sprendimus, naujas ekonomines galimybes, kai nesprendžiami kiti miestui aktualūs klausimai.

Reikia manyti, kad planas bus patvirtintas Tarybos posėdyje, nors šiam planui buvo visus 6 metus reiškiamos pastabos. Man nepriimtina, kad plane yra palikta galimybė iškapoti Girulių mišką, kertant jį skersai per visą plotą nuo Labrenciškės gatvės iki II Melnragės ir iškertant aplinkkelį geležinkelio trasai.

Tai ekologiškai žalingi projektai miestui ir iš esmės nieko nesprendžiantys miestiečių gerovei.

Man nepriimtina tai, kad toliau plane lieka Švyturio gatvės išvystymas į magistralinę gatvę, išeinančią į Lideikio viaduką.

Apie šį projektą kaip apie ypač brangų ir neekologišką projektą kalbama jau daugiau kaip 10 metų, tačiau vis tiek jis liko bendrajame plane.

Tokie ir panašūs pavyzdžiai byloja apie tai, kad šiandieninė miestą valdanti dauguma nereagavo laiku į teikiamas pastabas, nereagavo į konkrečius plano elementus, galinčius neigiamai paveikti klaipėdiečių gyvenimo kokybę, ir stabdė realizaciją apie 200 projektų, kurie yra svarbūs miesto gyvenimui ir perspektyvai.

Mano supratimu, teikiamame miesto bendrajame plane trūksta vizijos suvaldyti transporto srautus, kas kiekvienais metais veda prie vis didėjančių kamščių miesto gatvėse ir ekologinės situacijos bloginimo.

„Tai yra nesibaigiantis darbas“

Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas KAVECKIS:

Bendrasis planas yra miesto plėtros pagrindas. Tiek visų institucijų derinimui, tiek diskusijoms laiko buvo tikrai pakankamai.

Dabar turime žengti paskutinį žingsnį ir jį kuo greičiau patvirtinti.

Negalime stabdyti miesto plėtros ir tų projektų, kurie laukia jau labai ilgai. Suprantame kai kurių gyventojų ir bendruomenių nerimą dėl grėsmių miesto ekologinei situacijai ir aplinkos kokybei.

Tačiau galiu užtikrinti, kad tiek mūsų frakcijos, tiek Vyriausybės pozicija yra aiški - nepritariame nei giliavandenio uosto statybai, nei drastiškam Girulių miško kirtimui. Tikrai galime suderinti visų pusių - verslo, miesto ir gyventojų - interesus.

Tai yra nesibaigiantis darbas, kurį darome ir darysime toliau.

„Įvertinęs visus pliusus ir minusus, pritarsiu“

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS:

Rengimas užtruko pernelyg ilgai ir tai labai veikia spartesnį miesto vystymąsi. Ir šiandien dar įstrigę svarbūs projektai, kaip antrosios vandenvietės teritorijoje numatytas sporto kompleksas su ledo ritulio bei kitomis universaliomis aikštelėmis, senelių namų projektas Melnragėje, Jono bažnyčios atstatymas senamiestyje, platesnės galimybės vykdyti veiklą LEZ teritorijoje bei dar per 200 smulkesnių juridinių bei fizinių asmenų projektų.

Buvo planuota bendrąjį planą užbaigti dar praėjusią kadenciją, t. y. iki 2019 m., tačiau miesto politikams pritrūko atsakomybės ir pusmetis iki rinkimų daug miestui svarbių sprendimų buvo vilkinami.

Tuo metu vadovavau miesto Savivaldybės administracijai ir padariau ryžtingą sprendimą patvirtindamas bendrojo plano koncepciją, kuri buvo įstrigusi politinėse diskusijose daugiau kaip pusę metų, nesiūlant jokių konstruktyvių sprendimų.

Toks mano žingsnis „kainavo“ Savivaldybės administratoriaus kėdę, tačiau atsukus laiką atgal ir šiandien pasielgčiau analogiškai, nes miestas negali virsti politinių rietenų ir nesibaigiančių diskusijų įkaitu.

Ar tobulas paruoštas miesto bendrasis planas? Manau, kad ne, tačiau jis yra daug pažangesnis ir geresnis už esamą, kuris galioja nuo 2007 metų ir jo patvirtinimas turėtų įtakos spartesniam bei pažangesniam miesto vystymuisi.

Daug diskusijų tada ir dabar kyla dėl uosto išvystymo, taip pat klausimai dėl geležinkelių plėtros Girulių miško sąskaita.

Girdint dabartinės Vyriausybės poziciją, baimių turėtų būti daug mažiau. Uostas pirmiausia planuojamas vystyti pietinėje miesto pusėje, ir tik visiškai išnaudojus visą potencialą būtų planuojami tolimesni veiksmai.

Geležinkelininkai iš naujo svarsto savo plėtros planus. Miesto Taryba savo kategorišką nuomonę dėl miško išsaugojimo jau yra pareiškusi, manau, pritrūko dar vieno žingsnio - tai Girulių draustinio įsteigimo. Draustinio statusas dar labiau apsunkintų galimas infrastruktūros invazijas į Girulių mišką. Tad siūlysiu dar kartą sugrįžti prie šio klausimo.

Įvertinęs visus pliusus ir minusus, kaip miesto Tarybos narys, pritarsiu miesto bendrajam planui.

„Esu priverstas pasitikėti specialistais“

Klaipėdos miesto tarybos narys Alvidas ŠIMKUS:

Asmeniškai aš pritariu miesto bendrajam planui ir manau, kad kuo greičiau jį reikia pradėti vykdyti.

Žinau, kad kai kurios bendruomenės šiuo planu yra nepatenkintos ir turi daug pastabų.

Girdėjau ir apie tai, kad iniciatyva „Mūsų Klaipėda“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydama netvirtinti svarstomo naujai parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo. Jos atstovai tvirtina, kad šiame plane numatomi urbanistiniai sprendimai ir toliau prastins klaipėdiečių gyvenimo kokybę ir sveikatą bei didins socialinę atskirtį naikinant žalius plotus miesto teritorijoje.

Aš nesu specialistas ir pasitikiu profesionalais. Miesto vyriausioji architektė Mantė Černiutė-Amšiejienė paaiškino, kad Girulių miške nebus jokių esminių kirtimų.

Taip pat kai kurie visuomenininkai nerimauja, kad uostui bus perduotas stadionas, bet vyr. architektė tvirtina, kad to tikrai nebus. Neturiu jokio pagrindo ja nepasitikėti.

Mūsų frakcijos posėdyje mes taip pat pritarėme miesto bendrajam planui.