Klaipėdos centre – grėsminga metalo laužo saugykla: negalėjo patikėti tuo, ką išvydo

Į Danę paniręs beveik 30 metrų ilgio medinis laivas „Ole Willassen“ ne pirmą kartą pašokdino gelbėjimo tarnybas – daugiau kaip prieš 70 metų Norvegijoje statytas senolis Klaipėdos savivaldybės administruojamoje upės teritorijoje skęsta jau trečią kartą.

Pilies uostelyje prie turistų pamėgtos krantinės prišvartuotas senas norvegų laivas pasviro ir pradėjo grimzti į dugną užpraeitą penktadienį.

Skubiai atvykę gelbėtojai pasirūpino, kad į Danę išsilieję degalai nepasklistų toliau į Kuršių marias, – nelaimės vieta aptverta bonomis.

Praeiviai sustoję smalsiai apžiūrinėja prie krantinės nuskendusį žvejybos laivą. Patranka, iš kurios Atlante norvegų paleistos strėlės smigdavo į banginių kūnus, dar neužlieta.

Žala aplinkai akivaizdi – upės paviršiuje sklaidosi vaivorykštiniai išsiliejusių naftos produktų ratilai.

Meras stvėrėsi už galvos

Vienas pirmųjų skenduolį apžiūrėjęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas stvėrėsi už galvos: „Čia ir galvoti nėra ko – reikia kuo greičiau likviduoti avariją, o laivą atstatyti ir ištempti iš upės visiems laikams. Danė – ne vieta laivų kapinėms, dėl to negali būti jokių diskusijų.“

V.Grubliauskas liejo apmaudą ir anksčiau, kai „Ole Willassen“ Danėje nuskendo antrą kartą.

Tada šeimininkai laivą iškėlė į krantą, taupydami lėšas tvarkė jį patys šalia esančios remonto įmonės doke, nors kitur tokius darbus leidžiama atlikti tik kvalifikuotų tarnybų specialistams.

„Aplopytas ir padažytas laivas vėl nugarmėjo į upę. Matyt, toks jo likimas – kam lemta nuskęsti, tas negali plaukioti, tik ne visi su tuo susitaiko“, – nerašytus jūreivystės įstatymus prisiminė meras.

Įsakyta šalinti skenduolį

Savivaldybė pareikalavo išpumpuoti vandenį ir pašalinti skenduolį, bet per praėjusį savaitgalį niekas nepasikeitė – „Ole Willassen“ ir toliau plūduriuoja upėje.

Laivui galutinai nuskęsti neleidžia tik lynai, ant kurių jis pakibęs. Kol kas neaišku, ką darys jį apleidę savininkai.

Dar neaišku, kodėl 130 tonų sveriantis laivas pradėjo skęsti. Po liūties užtvindytas galėjo pasvirti, gal korpuse atsivėrė skylių, kurias užtaisytų tik narai. Tai padarius būtų galima iš vidaus patalpų išpumpuoti vandenį, iškelti skenduolį į krantą ir vėl jį remontuoti.

Ne kartą norvegų laivą gelbėjusios įmonės „Narų servisas“ atstovas Andrejus Riabovas tik nusišypsojo: „Beviltiškas reikalas – kam terliotis, juk po kurio laiko jis vėl nuskęs. Tai pasaka be galo.“

Vos nenuskendo jūroje

A.Riabovas prisiminė, kaip „Ole Willassen“ vos ne vos atplaukė į Klaipėdą iš Liepojos: „Jūroje jis vos nenuskendo. Paskui ilgai kiurksojo ant kranto. Parduoti šio laivo nepavyksta – koks kvailys pirks žinodamas, kad ne kartą skendo? Verčiau ekskavatoriumi išvežti jį į atliekų sąvartyną.“

Paaiškėjo, kad „Ole Willassen“ šeimininkas norvegas, atplukdęs laivą į Klaipėdą ir norėjęs jį čia pigiau suremontuoti, prieš metus mirė nuo vėžio. Turto paveldėtojai nežino, kaip prižiūrėti tokį laivą.

Įpareigoti ištraukti iš vandens pavojingą senieną Pilies uosto valdytojai teigė apie avariją pranešę laivo savininkams – jie esą turėtų pasirūpinti skenduoliu, pašalinti avarijos padarinius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl šio incidento nesijaučia atsakinga – Danės krantinės, prie kurių švartuojasi pramoginiai laiveliai, priklauso miesto savivaldybei.

Kapitono vėlė nenurimsta

Prieš pusšimtį metų banginius persekiojęs laivas pavadintas jo buvusio kapitono Ole Willasseno vardu.

Jame rastas seifas, kuriame buvo du senoviniai auksiniai laikrodžiai, grandinėlė, monetų. Remontininkai lobį perdavė šeimininkams.

Pasakojama, kad šiame laive vyksta mįslingi dalykai, – naktimis ten kažkas dunksi, neramiai vaikštinėja.

Norvegai bildukui ant grindlenčių paberdavo saldainių, lėkštelėje palikdavo pieno šlakelį. Manyta, kad vaidenasi senojo kapitono Ole, mirusio savo laivo denyje, vėlė.

Anksčiau šį laivą prižiūrėjo du samdyti apsaugininkai. Pernai Naujųjų metų išvakarėse jie linksminosi mieste ir grįžo į tarnybą paryčiais. Vienas jų, kopdamas į denį, nusirito į upę ir nuskendo. Kitas girtuoklis užmigo laive ir tik kitą dieną iškvietė gelbėtojus.

Narai iš pradžių Danėje surado skenduolio batą, o paskui iš penkių metrų gelmės ištempė ir 45 metų klaipėdiečio kūną.

Pilies uosto ir aplinkinių kavinių darbuotojai apsaugininkus ramindavo – norvegų laive jie girtuokliaudavo, garsiai leisdavo muziką.

Katės vanduo neišgąsdino

Šįkart įžengę į užtvindytą laivą gelbėtojai išvydo ne žmones, o katę. Bandė sučiupti, bet ji pasislėpė ertmėje, kurios pasiekti neįmanoma. Beglobė katė veikiausiai buvo susiradusi saugų prieglobstį apleistame norvegų laive ir nenorėjo trauktis.

„Kaip tikras jūrų kapitonas ji nepaliko skęstančio laivo“, – kalbėjo ne vieną katę iš medžių iškėlę gelbėtojai.

Apie incidentą pranešta gyvūnų globos tarnyboms. Apsemtame laive įkalintos katės dalia išties nepavydėtina – ar ji galės išsiropšti į krantą suleidusi nagus į švartavimo lynus?

Kodėl Kruizinių laivų terminalo link vedanti krantinė, kurioje šurmuliuoja žmonės, veikia kavinės, vyksta kultūros renginiai, virsta grėsminga plūduriuojančio metalo laužo saugykla?

Pilies uosto valdytojai aiškino, kad laivų būklės nevertina: „Mes paslaugas teikiame už vietą krantinėse sumokėjusiems klientams, netikriname, ar laivai plaukioja, ar stovi prirakinti.“

Kova už tvarką vėl stringa

V.Grubliauskas griežtai pareikalavo pašalinti iš upės skenduolį, kuris norvegams, regis, yra ne mažiau brangus kaip lietuviams Klaipėdos simboliu virtusi tristiebė barkentina „Meridianas“.

Tačiau Pilies uostelį valdančios įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ vadovas Alvydas Butkus nežino, ko reikėtų griebtis, jei norvegai į viską nusispjautų ir nevykdytų nurodymų: „Norint sunaikinti neprižiūrimus laivus, pirmiausia reikia juos paskelbti bešeimininkiu turtu, bet tai ne mūsų, o teismų reikalas.“

Dar viena liūdna žinia – V.Grubliauskas pranešė apsikrėtęs koronavirusu. Mero kova už tvarką ir švarą Danės upėje, žmonių gausiai lankomose viešosiose erdvėse vėl gali įstrigti.

Vienintelis išlikęs norvegų banginių medžiotojų laivas „Ole Willassen“ – pramoga miesto gyventojams ir svečiams. Niekas nežino, kada ši vaiduoklių buveinė upėje išnyks.

Tai ne pirmas toks incidentas Danėje. Anksčiau į upę buvo nugrimzdęs kitoje krantinės vietoje, prie alaus restorano „Memel“, žiemoti paliktas pramoginis laivas.

Gangsterių laivas „Olga“

Upėje dunkso dar vienas apleistas šimtametis laivas „Olga“. Jo šeimininkai irgi svajoja šį senolį kada nors rekonstruoti ir leistis į kelionę aplink pasaulį.

Prieš kelerius metus atsipalaidavusi „Olga“ apdaužė rekonstruotas krantines. Po to laivas nuvilktas į Pilies uostelio užutėkį, o dabar vėl prišvartuotas upėje ir slankiodamas gadina suoliukus.

Kažkada „Olga“ plukdė spiritą garsiam Čikagos gangsteriui Alui Capone, kai JAV galiojo sausasis įstatymas. Tokius laivus, pasak šeimininkų, reikia saugoti, atleisti nuo krantinės mokesčių.

Ne visi tiki tokiomis kalbomis, o skeptikai kvatojasi – senienas įvardiję kaip saugotiną jūrų kultūros paveldą, bet jų neprižiūrintys savininkai visiems pučia miglą į akis.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos inspekcija atlieka jau trečią tyrimą dėl Danės taršos skęstant laivui „Ole Willassen“.

Žmonės nesupranta, kodėl beglobio laivo savininkų niekas nepažaboja, kodėl jie šeimininkauja upėje, įžūliai teršia aplinką.

Dingęs kapinynas atgimsta

Daugelis klaipėdiečių mano, kad geriausia vieta senienoms – ne Danės, o Smiltynės pakrantė, kurioje sovietmečiu stovėdavo nurašyti laivai. Tiesa, daugelis jų vėliau irgi nugarmėjo į dugną, užteršė Kuršių marių akvatoriją.

Klaipėdos savivaldybė klaikų laivų kapinyną Smiltynėje panaikino gavusi Europos Sąjungos paramą. Žadėta ten pastatyti pontonines prieplaukas, įkurti jūrų skautų buriavimo bazę.

Svarstant, kaip įgyvendinti gražias idėjas, laivų kapinynas Smiltynėje palengva atgimsta. Neseniai ten nuskendo pramogų laivas „Flamingo“ – iš vandens kyšo tik jo antstatas.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija skelbia jokios Kuršių marių taršos nepastebėjusi – buvęs laivų kapinynas jau anksčiau aptvertas bonų užtvara.