5 dalykai, kuriuos šiais metais verta pamatyti KKKC Parodų rūmuose

Kaip 1000 saulių, taip 67 jūros

Edvardui Malinauskui – Klaipėdos menininkui, Klaipėdos miesto garbės piliečiui, Klaipėdos miesto kultūros magistrui, tapytojui-marinistui – šiais metais suėjo begalybės skaičius – 88-eri metai. Maestro vis dar kuria, tapo, aktyviai dalyvauja Klaipėdos visuomeniniame gyvenime, o neseniai KKKC Parodų rūmuose surengė savo parodą „O, jūra, motule“, kurioje nei daug, nei mažai – 67 jūros.

Kaip Mykalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje būdavo ryškus saulės motyvas, taip Edvardo Malinausko tapyba neatsiejama nuo jūros peizažų. Įstabu, kad menininkas jūrą tapo iš atminties. „Jei tapyčiau pajūry, mane nupūstų vėjas“, – juokauja gerbiamas maestro. 

„Edvardo Malinausko tapyba – tai emocinė būsena, kurioje menininkas „garbina“ jūrą, o ne ją „piešia“. Autorius atmeta antraeiles detales, susikoncentruodamas ties epine vandens ir dangaus akistata. Čia regime jūros nuotaikų ir būsenų skalę, supriešinančią ekspresiją ir ramybę“, – teigia KKKC direktorius ir parodos kuratorius Liudas Andrikis.  

Ir išties Edvardo Malinausko jūra visokia – rami, tyvuliuojanti, saulėta, audringa ar paskendusi rūke. Marinistas visada liks marinistu ir niekada netaps jūros piešėju.  

Tikras kranklys narvelyje 

Antrame Parodų rūmų aukšte rasite 67 jūros peizažus, o pirmajame sužinosite daugiau smulkmenų ir apie patį Edvardą Malinauską bei jo gyvenimo kelią.  

Pirmo aukšto ekspozicija – lyg asmeninis menininko muziejus, kuriame rasite mažiau žinomų jo kūrinių ir asmeninio gyvenimo artefaktų. Vienas iš jų... tikras kranklys. 

Parodos koordinatorė ir menotyrininkė Birutė Skaisgirienė supažindina su kranklio istorija: 

„Edvardas Malinauskas savo 80-mečio proga surengęs jubiliejinę parodą  „Gyvenimo pėdos prie Baltijos“ sulaukė gausybės sveikinimų ir dovanų.  

Parodos erdvėse sukinėjosi uostininkai ir laivavedžiai, jūrinių įstaigų ir organizacijų vadovai, nešini glėbiais gėlių ir dovanų, tačiau labiausiai nustebino Edvardo bičiulio Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovo Jono Sąlygos dovana. Medikas padovanojo narvelį su varna.  

„Jūra – neaprėpiama, jos niekas neįveiks, neužkariaus ir nepadės ant delno. Žuvėdrų irgi taip lengvai nesugriebsi, todėl perduodu tau šį išmintingą ir ilgaamžį arimų paukštį“, – įteikdamas dovaną kalbėjo J. Sąlyga.  

Tokia dovana dailininko nesuglumino, bet jo žmona Neringa Malinauskienė šiek tiek sunerimo, kaip gi jie namuose laikys tikrą paukštį? Bet priėjusi arčiau įsitikino, kad narvelyje tupi meistriškai padaryta juodvarnio iškamša, taigi jos nereikės nei lesinti, nei kiekvieną dieną klausytis kranksėjimo.“ 

Šiuo metu kranklį ir kitus Edvardo Malinausko artefaktus galite pamatyti KKKC Parodų rūmų pirmame aukšte. 

„Oskaru“ apdovanoto australų menininko darbai 

Kita KKKC Parodų rūmuose šiuo metu vykstanti paroda – knygos meno paroda „Link“, kuri yra Knygos meno festivalio programos dalis. Šiais metais parodos ir viso festivalio akcentas – iliustracijos. 

Vienas iš žymiausių parodos dalyvių, pristatantis savo darbus, – menininkas iš Australijos Shaunas Tanas, išgarsėjęs dėl trumpametražio animacinio filmo „Dingęs daiktas“ (angl. Lost Thing). Už jį menininkas ir gavo „Oskaro“ statulėlę, o Lietuvos žiūrovams kaip kūrybinės komandos narys yra geriausiai žinomas dėl animacinio filmo „Wall-e. Šiukšlių princo istorija“. 

Shaunas Tanas gyvena Melbourne ir kuria ne tik meną, bet ir filmus, rašo knygas. Jo iliustracijos pasakoja istorijas, kurios balansuoja tarp realybės ir fantazijos. Augdamas jis skaitydavo mokslinę fantastiką ir mėgdavo peizažų tapybą, taigi šios dvi sritys padarė įtaką ir paties menininko kūrybai, kuri tarsi sapnas realybėje ir realybė sapne.  

Štai taip menininkas apibūdina savo kūrybos procesą: „Neturiu jokių konkrečių taisyklių kurdamas iliustracijas, knygos man panašios į planetas. Iš pradžių erdvėje sklando daug dulkių, dujų – tai įvairios idėjos, eskizai, užrašai. Tai procesas, trunkantis apie penkerius–dešimt metų. Mano galvoje ar eskizų knygelėse nuolat formuojasi daugybė planetų, bet tik retkarčiais jos tampa kuo nors esmišku, į ką kitas galbūt norėtų pažvelgti.“ 

Parodoje „Link“ pristatomos Shauno Tano knygų iliustracijos. Menininkas savo kūrybos neskirsto į žanrus suaugusiesiems ar vaikams, taigi iliustracijos bus įdomios visoms amžiaus grupėms. 

Nobelio premijos laureatės knygos iliustracijos  

Lenkų kilmės iliustratorė bei knygų dailininkė Joanna Concejo didelę dalį savo laiko gyvena ir kuria Prancūzijoje. Dažniausiai Joanna skaitytojui atpažįstama dėl iliustracijų rašytojos Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knygoms ar paveikslų knygoms mažiesiems.

Joanna Concejo pirmoji knygų iliustracijose vaikams pradėjo naudoti pastelines, neryškias spalvas. Daug kas manė, kad tokia idėja toli nenuves ir jai nepasiseks, tačiau menininkė, išsiuntusi leidykloms vien tik eskizus, o ne baigtus darbus, jau buvo išspausdinta, nes leidyklos pagalvojo, kad tai švaraščiai. Ji kuria iliustracijas rankomis, sąmoningai naudodama nublukusius ar pageltusius popieriaus lapus, o pagrindiniais pagalbininkais tampa spalvoti ir grafito pieštukai. 

„Kai iliustruoju knygą, visada galvoju apie šį procesą kaip apie rašymą vaizdiniais. Nemanau, kad iliustracija yra dėl teksto. Ji niekada neturėtų tokia būti; ji neturi atkartoti to, kas jau pasakyta tekstu. Tai kita medija. Tarp teksto ir vaizdo turėtų susikurti dialogas, kad susitikę knygos erdvėje galėtų papasakoti šį tą naujo ir netikėto. Lai tas susitikimas stebina, trikdo, kelia nerimą ar klausimų,“ – teigia knygų iliustratorė Joanna Consejo. 

Knygos meno parodoje „Link“ eksponuojamos Joannos Consejo iliustracijos iš Olgos Tokarczuk knygos „Prarasta siela“ (angl. The Lost Soul) bei kitų autorių leidinių.  

Šiuolaikinis menas per fizikos prizmę 

Dar vienas šiais metais įdomus Parodų rūmų akcentas – tai dviejų menininkių Lauros Matukonytės ir Emilijos Višinskaitės šiuolaikinio meno paroda „Užtrunka“, kurioje, kaip pasakojo pačios menininkės, jos eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis ir jų galimybėmis.  

Kaip veikia saulės šviesa poroloną? O į ką virsta popierius, kai jį daugelį kartų išmirkai vandenyje? Kaip reaguoja dirbtinė oda su aplinka? Ir apskritai kaip šios medžiagos gali perteikti idėjas? 

Šiuolaikinis menas tuo ir įdomus, kad jis suderina nesuderinamus dalykus. Tiems, kas iš fizikos turėjo dešimtuką, dažnai sunku suprasti meną, o menininkai nesigilina į fiziką, tačiau Laura Matukonytė ir Emilija Višinskaitė laužo stereotipus.  

Medžiagiškumas jų kūryboje per eksperimentą padeda kelti klausimus apie įtampą tarp vidaus ir išorės, apie mūsų pažeidžiamumą ir prisitaikymą. Juk užtrunka, kol pamatome. Autorių „mąstančios rankos“ kuria savarankiškai egzistuojančias formas, sekdamos medžiagų diktuojamomis savybėmis. 

Visos šios parodos KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks iki 2026 m. sausio 4 d. Parodų lankymas mokamas.  

KKKC Parodų rūmų darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Daugiau informacijos apie kainas: www.kkkc.lt