Klaipėdos krašto prijungimo metinėms artėjant – diskusijos dėl sukilimo vado palaikų

Pagrindiniu diskusijos akcentu tapo Klaipėdos sukilimo 1923 m. vado Jono Polovinsko-Budrio palaikų perkėlimas iš JAV Čikagos miesto į Klaipėdą kartu su jos žmonos palaikais. Taip pat ir memorialinio panteono kūrimas žuvusiems sukilėliams.

“Dabar atsiranda panteono kūrimo visiems labai nusipelniusiems Klaipėdai žmonėms palaidoti vienoj vietoj idėja", –  sako meras V. Grubliauskas.

Moralinis pagrindas šiai diskusijai išplaukia iš to, kad paskutinis sukilimo vado noras buvo būti palaidotam kartu su žuvusiais per sukilimą kariais.

Dėl pačio perlaidojimo fakto  nebuvo per daug ginčijamasi, tačiau daugiausiai diskutuota apie tai, kur reikėtų perlaidoti J. Budrio palaikus.

“Mano manymu, reikalinga rimta, neatidėliotina diskusija, kurioje turėtų dalyvauti mokslininkai, istorikai ir specialistai, atstovai iš visų suinteresuotų institucijų, tiek iš Užsienio reikalų ministerijos, tiek iš Krašto apsaugos ministerijos, tiek galbūt ir iš kitų specialių tarnybų.

Nuomonių išsiskyrimų yra labai daug.

Dalies narių nuomonė yra kategoriška, kad sukilimo vadas kartu su žmona turėtų būti palaidoti Skulptūrų parke, prie paminklo sukilėliams“, – pastebi meras.

To neslepia ir Petras Šmitas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas.

Jis yra tvirtai nusiteikęs, kad Skulptūrų parke turi būti perlaidotas ne tik sukilimo vadas, bet ir jo žmona Regina Kašubaitė-Budrienė.

“Kodėl Budrys negali būti kartu su žmona viename kape? Gal žmona ir nebuvo kariškė, bet ji buvo žmona. Tai irgi yra gyvenimo draugas, artimas žmogus.

Aš nematau nieko blogo, kad jie abu būtų perlaidoti prie paminklo sukilėliams Skulptūrų parke“, – tvirtina tarybos skyriaus pirmininkas.

P. Šmitas apskritai stebisi visuomenės požiūriu į J. Budrio asmenybę.

“Man nesuprantama, kodėl šiandieniniai lietuviai Klaipėdoje taip keistai žiūri į J. Budrį.

Žmogus aukojosi dėl savo krašto. Jam reikėjo didelės drąsos, ryžto, patikimų karių.

O jeigu kam atrodo, kad būti vyriausiu karo vadu yra lengva, tegul pamėgina, pamatys, koks tai malonus užsiėmimas”, – juokauja P. Šmitas.

Mero teigimu, reikia ieškoti bendro sprendimo, kaip būtų geriausia įamžinti šio garbingo ir labai svarbaus Lietuvai ir Klaipėdos kraštui žmogaus atmintį.

„Turime sutarti, kad tai būtų ta vieta, kuri būtų verta didžiavyrio atminimo kartu su žmona, ir tuo pat metu ji nekeltų nereikalingos įtampos, susipriešinimo, ko ir taip jau yra labai daug“, – mano V. Grubliauskas.

Nors, pasak V. Grubliausko, mažai tikėtina, kad perlaidojimą pavyks įvykdyti iki pačių Klaipėdos krašto prijungimo metinių sausio 15 d., šiam veiksmui bus skirti visi 2023 metai.

Taip pat buvo planuojama aptarti memorialinių lentelių tvirtinimą ant pastatų, susijusių su J. Budrio veikla, tačiau per užsitęsusias diskusijas to nespėta padaryti.

„Norime, kad būtų pagaminti memorialiniai ženklai ar memorialinė lenta su sukilimo vado J. Budrio atvaizdu“, – teigia P. Šmitas.

Memorialinį ženklą ar lentą norima kabinti ant namo Sukilėlių g. 12, tačiau tam dar reikėtų leidimo.

„Šis klausimas bus sprendžiamas bendra tvarka, derinant su pastato savininkais, Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija, gavus istorikų sprendimą dėl svarbių asmenų indėlio miesto istorijoje“, - kalba V. Grubliauskas.