Klaipėdos sporto ambasadorius apie Abu Dabio ralį: „Dykuma, sekinantis karštis ir saldūs darbo vaisiai“

Nors po šių lenktynių jau praėjo keliolika dienų, tačiau tik dabar L. Kancius pradeda suvokti, ką padarė: Abu Dabio ralyje iškovojo antrąją vietą, o pasaulio ralio čempionato įskaitoje pakilo į pirmąją vietą.

Daug taškų į pasaulio čempionato įskaitą jam pridėjo tai, kad Abu Dabyje buvo laimėtas vienas etapas, o kituose etapuose jis nuolat buvo tarp lyderių - dažniausiai antras.

Vargino 40 laipsnių karštis

Pasaulio ralio čempionato įskaitoje tarp keturračių pakilti į pirmąją vietą - istorinis ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai įvykis. Kaip jautiesi nurimus aistroms? - „Savaitės ekspresas“ pasiteiravo L. Kanciaus, kuris neseniai per Klaipėdos miesto sporto apdovanojimus buvo pripažintas Klaipėdos sporto ambasadoriumi.

Labai džiaugiuosi rezultatais. Esu patenkintas. Super.

Jei ne kelios klaidelės, galėjai Abu Dabyje iškovoti ir pirmąją vietą.

Taip ir tikėjausi, kad nebus lengva, nes pirmąją vietą iškovojęs mano varžovas - vietinis, Abu Dabio atstovas. Jam paprasčiau, juk kasdien gali treniruotis tokiomis sąlygomis - žino turbūt kiekvieną trasos, dykumos lopinėlį.

Tikėjausi, kad su juo konkuruoti bus sunku. Net mąsčiau, kad bus dar sunkiau. Tie skirtumai buvo labai nedideli - kasdien pralaimėdavau po 2-4 minutes. Tai visai nedaug. Tik vieną dieną dėl kuro sistemos gedimo atotrūkis buvo 40 minučių.

Abu Dabio ralis - išskirtinis, matosi tikroji, turtingoji, ralio pusė. Išskirtinis renginys, skiriasi ir prabanga, ir organizacija.

Palyginti su Dakaro raliu, kuris yra įspūdingas, Abu Dabyje perpus trumpesnės lenktynės.

Sakoma, kad Dakaro ralis yra ilgiausios ir sudėtingiausios pasaulio lenktynės, o Abu Dabis yra antras renginys pagal sudėtingumą.

Svarbiausia - kopos ir karštis. Kasdien 35-40 laipsnių karščio.

Tas karštis labai veikia. Važiuoji 8-9 valandas vien kopose, išsunkia jėgas...

Tai nėra Klaipėdos poligono trasa, specifika - visai kita (šypteli).

Keturratyje nuolat turiu 3 litrų gertuvę, tai ją Abu Dabyje greitai ištuštindavau.

Gražus renginys, rezultatai irgi geri, džiaugiuosi, kad laimėjau vieną etapą, o galutinė antra vieta taip pat džiugina.

Kai kopi ant apdovanojimų pakylos - labai faina. Būti tarp stipriausių pasaulio sportininkų, kovoti su jais kaip lygus su lygiais ir dar nugalėti... Pasididžiavimas didžiulis. Tai tarsi saldus darbo vaisius.

Kasdien lieji prakaitą, pluši, treniruojiesi, nematai rezultatų, o po laimėtų varžybų pajauti tą darbo rezultatą ir pasitenkinimą.

Abu Dabyje arabiška prabanga buvo jaučiama visur... Ir apdovanojimai, ir pastatai - kažkas tokio... Apdovanojimai karališkoje prabangoje - išskirtiniuose pastatuose. Jaučiamas arabiškas pasipuikavimas, net nežinau, kaip tai įvardinti. Bet gražu, žavinga.

Sakoma, kad kiekvienas tikras ralistas turi bent kartą dalyvauti Dakaro ralyje ir Abu Dabio ralyje, kad pajustų tikrą ralio skonį.

Socialiniuose tinkluose mirgėjo užfiksuotas kadras, kai keturračiu laviruoji tarp kupranugarių. Vaizdelis - įspūdingas.

Taip, man ir pačiam jis patinka (juokiasi).

Keistai atrodo: kopos, regis, nieko nėra, nė vieno augaliuko, išbėga antilopės, kažkur praleki tarp kupranugarių...

Jausmas - fantastiškas. Tai atmintyje išliks ilgam.

Sirgaliai atpažįsta ir kalbina net gatvėje

Kur Abu Dabyje po varginančio greičio ruožo ilsėdavaisi, nakvodavai?

Aš bivake, palapinėje. Buvo galimybė nakvoti ir netoliese esančiame viešbutyje, bet ten beprotiškai brangu. Įsivaizduokite - viduryje dykumos 7 žvaigždučių viešbutis. Tai kainelės - oj oj oj. Para - apie 1,5 tūkstančio eurų. Neturiu tokių galimybių...

Už tokią kainą visam gyvenimui gali nusipirkiti ne vieną palapinę (šypteli).

Man ir palapinėje užteko komforto, nors, žinoma, karštis nepridėjo malonumo. Ką darysi... Gerai, kad buvo kondicionieriai, nes kitaip išvis būtų neįmanoma. Kaip sakoma, šuo ir kariamas pripranta, ne tiek jau daug teko pakentėti - penkias dienas.

Kiekvienas ralis turi savo specifiką. Dakaro ralyje yra ir akmenų, ir kalnų, ir kopų, o Abu Dabyje - vien kopos... Buvo fiziškai sunku, tos kopos ir karštis stipriai veikia. Atrodo, kad esi gerai fiziškai pasiruošęs, ir tie nuotoliai nebuvo labai ilgi, bet po kiekvienos dienos būdavau tiesiog išsekęs.

Kol mes kavinėje šnekamės, ne vienas klaipėdietis priėjo prie mūsų, tave pasveikino, pagyrė už puikų atstovavimą Klaipėdos miestui. Ar tuos žmones pažįsti?

Ne, tai tiesiog atsitiktiniai klaipėdiečiai. Išties paskutiniu metu sulaukiu daugiau žvilgsnių, pakalbina gatvėje, pasikalbame apie varžybas. Smagu, kad žmonės domisi raliu, palaiko, atpažįsta.

Džiaugiuosi, kad palaikymo labai daug ir vis daugėja žmonių, žiūrinčių ralį, sekančių mano rezultatus.

Varžyboms reikia daug pinigų

Kokios varžybos tavęs laukia artimiausiu metu?

Balandžio 22 dieną prasideda Meksikos ralis. Sprendžiame, ar dalyvauti jame. Ieškome finansinių galimybių.

Nėra taip paprasta, trūksta finansų. Ieškome, su kuo nusivežti techniką. Vien technikos nugabenimas į vieną pusę - per dešimt tūkstančių. Jau nekalbant apie keturračio dalis, savo kelionę ir visa kita.

Tai net nežinau... Ieškau galimybių, rėmėjų...

Meksikos ralis - taip pat pasaulio ralio čempionato etapas. Būtinai reikėtų būti, kad išsaugočiau pirmąją vietą, bet nežinau, kaip bus. Noriu kuo geriau reprezentuoti Klaipėdos ir visos Lietuvos vardą pasaulyje. Dedu visas pastangas, kad galėčiau dalyvauti.

Naudodamasis proga, norėčiau kreiptis į Klaipėdos ir visos Lietuvos verslininkus. Jei būtų galimybių prisidėti prie šių mano varžybų - būtų puiku.

Juk visiems garbė, kai pasaulyje skamba Lietuvos vardas. Bendrai surėmę pečius galėtume pasiekti dar daugiau.

Rugpjūčio mėnesį į kitą pasaulio čempionato etapą Argentinoje turbūt nuvykti nebus jokių galimybių, o spalį į Maroko ralį sąlyginai galima ir su automobiliu nuvykti - maždaug 4 paros ir - vietoje. Marokas jau arčiau...

Ar jau kyla minčių apie 2024 metų Dakaro ralį?

Dabar nežinau, kaip bus... Dabar čia žiūrime, o tiek į priekį sunku prognozuoti. Bet iš esmės, atvirai pasakius, laikas labai greitai tiksi, dėl Dakaro ralio jau gegužės mėnesį reikia apsispręsti, o iki birželio vidurio reikia pateikti paraišką, žinoti biudžetą, įmokėti 30 procentų startinio mokesčio.

Viskas taip atrodo toli, o iš tikrųjų - čia pat... Šiuo metu jokių galimybių, esu sutrikęs, žiūrime, ieškome lėšų...

Labai tikiuosi, kad ir naujoji Klaipėdos valdžia atsižvelgs į mano rezultatus, ir pagaliau gausiu bent kažkokį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Juk ginu Klaipėdos miesto vardą, nuolat į varžybas vežuosi Klaipėdos vėliavą, ją iškeliu bivake, didžiuojuosi, kad esu iš Lietuvos uostamiesčio, ir tą visiems nuolat pabrėžiu.

Bandau kaip įmanoma deramiau reprezentuoti Klaipėdos miesto vardą tarptautiniu lygiu.