Klinikinę mirtį išgyvenusiai režisierei pasveikti padėjo akupunktūra
Tačiau šiuo metu vėl visa švyti, šypsosi ir net sako esanti dėkinga savo ligai, kuri išmokė į gyvenimo problemas žvelgti kur kas paprasčiau, ramiau.
Metus diagnozės nežinojo
Šios ligos išskirtinumas tas, kad ją sunku diagnozuoti. Dėl to moteris metus kentė didžiulius skausmus, vaikščiojo nuo gydytojo pas gydytoją, tačiau diagnozė ilgą laiką buvo nežinoma. „Gruodžio mėnesį man pradėjo skaudėti dantis.
Apsilankiau pas odontologą, jis patikrino viską nuodugniai ir užtikrino, kad dėl dantų problemų nėra – dantys sveiki. Tačiau užsiminė, kad būna kartais trišakio nervo neuralgija, bet tai tokie reti atvejai, kad apie juos galvoti net neverta, ir pasiūlė priežasčių ieškoti kitur“, – prisiminė pašnekovė.
Tuomet ir prasidėjo jos vizitai pas daugybę gydytojų. Pradžioje buvo aplankyti visi odontologai, po to – neurologai tiek Klaipėdoje, tiek kituose miestuose. Siuntė ją ir pas psichiatrą. Buvo tokių gydytojų, kurie sakydavo, jog Kristina ligą išsigalvoja, yra sveika.
Tačiau visus metus ji buvo nedarbinga, negalėjo nieko daryti: nei išeiti į lauką, nei kalbėti, jei valgydavo kažką šalto ar šilto, prasidėdavo skausmai. Jei namuose būdavo įjungtas televizorius, jai akimirksniu pradėdavo skaudėti galvą.
Skausmo priepuoliai būdavo tokie stiprūs, kad ji susiimdavo už galvos ir tiesiog krisdavo ant žemės, atrodydavo, jog vienu metu kažkas dantis gręžia ar rauna be nuskausminamųjų.
„Tai 100 kartų skausmingiau nei gimdymas, vienas priepuolis truko net 7 val., tu būni tiesiog paralyžiuotas skausmo, tau niekas neberūpi, tu net savo vardo nežinai“, – skaudžią patirtį prisimena Kristina.
Pasak jos, tekdavo per dieną išgerti po dvi pakuotes nuskausminamųjų vaistų, tačiau ir tai ne visada padėdavo. „Per parą išmiegodavau po 20–21 val., nes tik miegodama nejausdavau skausmo“, – dėstė režisierė.
Širdis neatlaikė
Pagaliau atsirado viena gargždiškė neurologė, kuri įtarė trišakio nervo neuralgiją, nusiuntė pas medikus į Vilnių. „Praėjo metai, kai man prasidėjo skausmai, ir būtent čia buvo diagnozuota trišakio nervo neuralgija, kuri mano atveju buvo persipynusi su migrena.
Tai skausmingiausia liga pasaulyje“, – neabejoja moteris. Tuomet, pasak jos, prasidėjo serija neveiksmingo gydymo.
Standartiškai tokiems pacientams padeda įvairios blokados, tam tikrų vaistų leidimas – visus variantus Kristina išbandė, tačiau niekas neveikė, skausmai nesiliovė.
Tuomet buvo nuspręsta atlikti operaciją, kuri kitiems dažniausiai visada padeda ir liga atsitraukia.
Dar prieš operaciją paskaičiau, kas gali nutikti. Buvo rašoma, kad yra 0,5 proc. tikimybė mirti. Šią vietą pasibraukiau, ir jau kitą dieną mane ištiko klinikinė mirtis.
Pati operacija klojosi lyg ir gerai, tačiau aš buvau išgėrusi labai daug vaistų, kai gydytojai suleido dar narkozę, kitus medikamentus, nes reikėjo pjauti galvos skalpą, tuomet širdis nebeišlaikė, visos kraujagyslės susitraukė. Per metus jau buvo didžiulis organizmo apnuodijimas vaistais.
Po operacijos aš nebeatsibudau, ištiko insultas, tada grimzdau į komą ir klinikinę mirtį, kuri truko dvi minutes“, – filmą primenančią skaudžią istoriją pasakojo pašnekovė.
Paklausta, ką patyrė klinikinės mirties metu, Kristina atsakė: „Sunku apie tai kalbėti, neatmestina, jog veikė ir vaistai, ir mano vaizduotė labai laki kaip režisierės. Tačiau prisimenu jausmą, lyg kas mane būtų nustūmęs nuo skardžio ar aukšto stalo, o aš krentu į minkštą juodą žemę.
Man nieko nebeskauda, aš suprantu, kad mano kančios baigiasi. Tuomet matau save Gargžduose savo namuose kažkur prie lubų ir regiu savo du mažamečius sūnus, kurie lupa mandarinus, sėdintį vyrą ir pagalvoju, kad dar nemirsiu, dar ne laikas. Jie per maži, kad palikčiau.
Renkuosi skausmą. Tuomet atsispiriu nuo žemės, vėl išgirstu mediko balsą „gyvens“. Tuo metu vyko gaivinimas elektrošoku.“ Vilniaus medikams toks atvejis taip pat buvo netikėtas, vėliau buvo paruošta atitinkama paskaita, pristatyta Vokietijoje.
Grįžo į visavertį gyvenimą
Po operacijos, patirto insulto Kristina negalėjo pajudinti visos kairės pusės, suskaičiavo tik iki keturių. Tad buvo prognozuojama, kad net pagal optimistiškiausią scenarijų ji niekada nebegalės vairuoti, juolab ji nebedirbs režisiere ir t. t. O skausmai niekur nedingo, operacija nepadėjo.
Vyko reabilitacija Vilniuje, po to – Palangoje. „Kai likau gyva, sau pasakiau, jei gyventi, tai reikia stengtis, nebūti daržove. Tad jei man liepdavo padaryti tris pratimus, aš darydavau dvigubai, trigubai.
Labai stengiausi, mano toks charakteris, kad nemėgstu skųstis, dejuoti.
Tai jau po trijų mėnesių automobiliu važiavau į prekybos centrą“, – atskleidžia pašnekovė, tačiau ji akcentavo, kad trišakio nervo neuralgija niekur nedingo, skausmai net stiprėjo, o vaistų gerti moteris nebegalėjo, kitu atveju širdis nebeišlaikytų.
Standartinė medicina padėti nebegalėjo, todėl prasidėjo alternatyviosios medicinos pagalbos paieškos. „Bioenergetikai, ekstrasensai, masažuotojai – ko tik neaplankyta.
Jei man kas nors tuo metu būtų sakęs trečią valandą nakties laižyti beržo žievę, tą ir būčiau dariusi. Buvo daug eksperimentų ir nusivylimų“, – prisimena moteris.
Kristina nepraleido ir akupunktūros pas Klaipėdoje dirbantį gydytoją Konstantiną Sobolevą. Būtent jo taikoma akupunktūra sustabdė Kristinos nesibaigiančius skausmus.
Dabar kartą per savaitę ji vyksta pas jį. „Esu jau nuo to priklausoma, jis vienintelis padėjo.
Žinoma, jei gyvenime būna stresinių situacijų, kažkokių konfliktų, pajaučiu dantų maudimą, tad turiu save pristabdyti. Ši liga man į viską padėjo žiūrėti ramiau.
Anksčiau patirdavau daug streso dėl perfekcionizmo, nesibaigiančių darbų, dabar vos tik pajuntu pirmuosius simptomus, save pristabdau“, – prisipažįsta pašnekovė.
Ji dėkoja vyrui Dainiui už supratingumą, kuris tuo metu, kai jai buvo sunkiausia, laikė visus keturis namų kampus, ją vežiojo pas gydytojus, dėl to taip pat negalėjo dirbti. Šeimai tuo metu buvo sunku finansiškai, todėl yra labai dėkingi visiems padėjusiems tiek moraliai, tiek materialiai.
Rašyti komentarą