Kodėl mes matome miražus?

Miražai turi apgaulės savybę. Klasikinis pavyzdys - oazė dykumoje. Arba užstotas ledkalnio vaizdas, kuris galėjo suklaidinti ,,Titaniko" kapitoną. Legendinis laivas vaiduoklis ,,Skrajojantis olandas" taip pat yra miražas.

Tačiau kas yra miražas? Ir, ar vaizdai, kurie plevena karštuose keliuose, dykumos ruožuose ir jūros paviršiuje, iš tiesų yra vaizduotės vaisiai, ar tai tikrų dalykų atvaizdai?

Atsakymas slypi tame, kaip akis interpretuoja šiuos vaizdus sukeliančią lenktą šviesą.

Tai nėra optinė apgaulė, sakė San Diego valstybinio universiteto astronomas Anthony Youngas. Štai ką žmonės klaidingai supranta apie miražus. Miražas yra tikro daikto atvaizdas - jį netgi galima nufotografuoti, tačiau dažnai tai būna iškreiptas vaizdas, kurį lengva klaidingai interpretuoti.

Stebėtojai nežino, kas tai yra, todėl neteisingai identifikuoja tai kaip kažką pažįstamo. Pavyzdžiui, dykumoje dangaus šviesą atspindintys miražai dažnai klaidingai interpretuojami kaip vandens telkinys.

Net jei klaidingai interpretuojame miražą, išlieka svarbus klausimas. Kaip tikro objekto atvaizdas atsidūrė netinkamoje vietoje?

Trumpas atsakymas - refrakcija, šviesos spindulių lenkimas, kai jie sklinda per skirtingas medžiagas. Miražai atsiranda, kai šviesos bangos sklinda skirtingo tankio oru.

Kai šviesa sklinda per tą pačią medžiagą, ji paprastai sklinda tiesia linija,  pasakojo Xin Tongas, Kaltecho optinių vaizdų doktorantas. Tačiau, kai šviesa susiduria su kita medžiaga, ji lenkiasi link didesnio tankio medžiagos.

Oro tankis priklauso nuo temperatūros, todėl šviesa, keliaudama per skirtingos temperatūros orą, lenkiasi link vėsesnio oro, kuris yra tankesnis.

Taip susidaro dviejų rūšių miražai. Pirmasis, aukštesnysis miražas, matomas pavasarį ir vasarą, kai jūra yra daug vėsesnė už karštą vasaros orą. Istorikai įtaria, kad būtent tai įvyko virš ledinio vandens tą naktį, kai nuskendo ,,Titanikas".

Bet kuriuo atveju arčiausiai vandens esantis oras yra šaltesnis už orą virš jo. Tolstant nuo jūros lygio oras tampa šiltesnis. Dėl to susidaro temperatūros ir tankio gradientas, todėl šviesa, atsispindėjusi nuo objekto, pavyzdžiui, laivo, ledkalnio ar netoliese esančios salos, išlinksta.

Šviesa, lenkiama link šaltesnio oro jūros lygyje, sukuria miražą. Dėl to objektas atrodo aukštesnis, nei yra iš tikrųjų, sakė Tongas. Taip yra todėl, kad akis tikisi, jog šviesa sklinda tiesia linija, todėl dėl lenkiamos šviesos ji objektą supranta kaip esantį kitoje vietoje.

Kai šie aukštesni miražai yra ypač ryškūs ir besikeičiantys, o taip gali nutikti virš atviro vandenyno, jie dar vadinami itališku pavadinimu ,,fata morgana", arba ,,Morgano fėja". Įtariama, kad ,,Skrajojantis olandas" yra fata morgana.

Kita miražo rūšis, žemesnioji miražo rūšis, pasitaiko dykumoje arba ant įkaitusio grindinio, kai paviršius ir šalia jo esantis oras yra šiltesnis už orą virš jo. Kad pamatytumėte šiuos miražus, turite būti virš šilčiausio oro sluoksnio.

O šviesa, sklindanti iš viršaus, lenkiasi aukštyn link vėsesnio oro. Vėlgi, kadangi akis numato, kad šviesa keliaus tiesia linija, ji vaizdą interpretuoja kaip žemesnį ir apverstą, sakė Tongas. Taip dangaus vaizdas gali atrodyti kaip vandens paviršius dykumos dugne.

Abiem atvejais miražo matymas labai priklauso nuo padėties ir suvokimo kampo. Dėl nedidelio padėties pasikeitimo optinis reiškinys gali išnykti, sakė Tongas.

Prastesnius miražus lengviau rasti, jei žinote, kur ieškoti. Tačiau įspūdingesni miražai gali būti klastingi. Aukštesnieji miražai kartais matomi tik kelių centimetrų intervale, sakė Youngas. Ir jiems pasirodyti yra tikrai labai trumpas langas - tik 10-15 minučių. Tačiau į juos malonu žiūrėti, kai pavyksta rasti.

Parengta pagal: www.livescience.com