Moliūgų sėklų aliejui priskiriamos beveik stebuklingos savybės: ką jis iš tiesų gali duoti organizmui?

Moliūgų sėklų aliejui priskiriamos beveik stebuklingos savybės – nuo širdies apsaugos iki teigiamo poveikio prostatos veiklai. Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad jo naudos nereikėtų perdėti. Tai vertingas augalinis produktas, tačiau ne vaistas.

Moliūgų aliejus išgaunamas spaudžiant moliūgų sėklas, o jo sudėtis gali priklausyti nuo moliūgų veislės ir perdirbimo būdo. Tyrimai rodo, kad didelę jo riebalų dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, ypač linolo ir oleino rūgštys.

Aliejuje taip pat yra tokoferolių – junginių, priklausančių vitamino E šeimai, fitosterolių ir įvairių augalinių fenolinių junginių.

Dėl šios sudėties moliūgų aliejų pagrįstai galima laikyti vertingu maisto produktu. Tačiau būtų gerokai per drąsu teigti, kad vien jis gali užkirsti kelią ligoms ar jas gydyti.

Ar moliūgų aliejus iš tiesų naudingas širdžiai?

Pasak straipsnio autorių, yra tam tikrų mokslinių duomenų apie galimą moliūgų aliejaus naudą širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau kol kas jų nepakanka, kad būtų galima žadėti poveikį, panašų į vaistų.

Viename tyrime dalyvavo 35 moterys po menopauzės. Po 12 savaičių moliūgų aliejų vartojusioje grupėje pastebėti tam tikri palankūs pokyčiai, ypač DTL, arba vadinamojo „gerojo“ cholesterolio, rodikliuose.

Vis dėlto tyrimas buvo labai nedidelis, todėl remiantis vien juo negalima daryti išvados, kad moliūgų aliejus pagerina visų žmonių kraujo lipidų rodiklius.

Mitybos požiūriu kur kas svarbiau tai, kad moliūgų aliejus yra augalinis aliejus, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Jei jis vartojamas subalansuotos mitybos dalimi ir pakeičia mažiau palankius riebalų šaltinius, tai gali būti racionalus pasirinkimas.

Tačiau čia negalioja principas „kuo daugiau, tuo sveikiau“. Kaip ir kiti aliejai, moliūgų aliejus yra kaloringas produktas.

Ar moliūgų aliejus gali būti naudingas prostatai?

2021 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo vyrų, turinčių padidėjusią prostatą, pastebėta, kad vartojant moliūgų aliejų kai kurie simptomai pagerėjo. Vis dėlto standartinis medikamentinis gydymas buvo veiksmingesnis, o patys tyrėjai pabrėžė, kad reikalingi papildomi tyrimai.

Didesniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 1400 vyrų ir kuris truko metus, buvo vertinamas ne aliejaus, o pačių moliūgų sėklų poveikis. Pastebėta palankių pokyčių dėl kai kurių apatinių šlapimo takų simptomų. Tuo metu moliūgų sėklų ekstrakto rezultatai reikšmingai nesiskyrė nuo placebo.

Tai parodo, kaip svarbu atskirti moliūgų sėklas, moliūgų aliejų ir įvairius sėklų ekstraktus – jų sudėtis ir poveikis nėra tapatūs.

Moliūgų aliejus jokiu būdu nepakeičia urologo konsultacijos ar gydytojo paskirto gydymo.

Ar moliūgų aliejus pasižymi antioksidacinėmis savybėmis?

Dėl jame esančių tokoferolių, fenolinių junginių ir kitų augalinių komponentų moliūgų aliejaus antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės buvo nagrinėjamos įvairiuose laboratoriniuose tyrimuose.

Tačiau 2023 metų mokslinė apžvalga atkreipė dėmesį į svarbų aspektą: nemaža dalis duomenų apie teigiamą poveikį gauta tiriant ląstelių kultūras arba atliekant eksperimentus su gyvūnais.

Tai svarbus skirtumas. Jei medžiaga pasižymi antioksidaciniu poveikiu laboratorijoje, tai dar nereiškia, kad žmogaus organizme ji tokiu pat mastu sumažina konkrečios ligos riziką.

Todėl moliūgų aliejaus nereikėtų vertinti kaip gydomosios priemonės.

Kiek moliūgų aliejaus reikėtų vartoti?

Mitybos specialistų požiūriu nėra būtinybės rengti specialių „moliūgų aliejaus vartojimo kursų“. Kur kas natūraliau jį saikingai įtraukti į kasdienę mitybą.

Dėl išskirtinio skonio jis puikiai tinka salotoms, trintoms sriuboms ar ant orkaitėje keptų daržovių.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tai kaloringas produktas. Jo nereikėtų pilti papildomai, jei jūsų mityboje ir taip netrūksta riebalų.

Taip pat svarbu nelyginti moliūgų aliejaus su sveikomis moliūgų sėklomis. Skirtingai nei aliejus, visos sėklos suteikia organizmui ne tik riebalų, bet ir nemažai baltymų, skaidulų bei mineralinių medžiagų.