Pasirodo, žmogaus kūnas turi integruotą laiko skaičiavimo sistemą, kuri veikia daug tiksliau, nei įprasta manyti. Mūsų smegenys geba iš anksto numatyti prabudimo laiką ir paleisti pasiruošimo procesus organizme dar prieš suveikiant elektroniniam signalui.
Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka cirkadinis, arba biologinis, ritmas. Ši itin sudėtinga sistema, esanti galvos smegenyse, valdo miego ir budrumo ciklus per 24 valandas. Vidiniai laikrodžiai kontroliuoja ne tik miegą, bet ir kūno temperatūros svyravimus, kraujospūdį, hormonų gamybą, alkio jausmą ir net psichoemocinę būseną.
Kai žmogus laikosi stabilaus miego grafiko, jo biologinis laikrodis pradeda atpažinti nuolatinius elgsenos modelius, įsimindamas tikslų užmigimo ir kėlimosi laiką. Dėl to organizmas iš anksto pradeda ruoštis prabudimui.
Esminiu šio pasiruošimo įrankiu tampa hormonas kortizolis. Nepaisant neigiamos „streso hormono“ reputacijos, kortizolis atlieka gyvybiškai svarbią funkciją organizme. Ankstyvą rytą jo lygis natūraliai pakyla, padėdamas kūnui švelniai pereiti iš giliojo miego fazės į budrumo būseną.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmonėms, žinantiems apie būtinybę atsikelti tam tikru laiku, kortizolio gamyba prasideda likus maždaug valandai iki numatyto kėlimosi. Organizmas nelaukia garsinio signalo, o iš anksto aktyvina budrumo mechanizmus, todėl žmogus spontaniškai prabunda likus kelioms minutėms iki žadintuvo.
Šis efektas dažniausiai pasireiškia darbo dienomis, nes smegenys stipriai priklauso nuo mūsų planų, įpročių ir lūkesčių. Žinodama apie būsimą darbą ar svarbų susitikimą, budrumo sistema pereina į padidintos parengties režimą. Somnologai tai vadina „miegojimu su ketinimu“. Smegenys fone išlaiko informaciją apie rytinio kėlimosi laiką, kad išvengtų rizikos pavėluoti.
Specialistai pažymi, kad prabudimas likus kelioms minutėms iki signalo daugeliu atvejų rodo sveiką ir gerai sinchronizuotą biologinį ritmą. Priešingai, jei žmogus reguliariai prabunda viena ar dviem valandomis anksčiau nei reikia, tai gali rodyti paslėptas problemas: nervinę įtampą, nerimą, depresines būsenas, miego apnėją ar hormoninius sutrikimus.
Staiga pasikeitus įprastam grafikui, rytinis mechanizmas sutrinka. Jei žmogus įpratęs keltis 630, o vėliau netikėtai perkelia žadintuvą į 400 ryto, vidinis laikrodis nespėja prisitaikyti prie naujų sąlygų, nes jis visiškai remiasi stabiliais įpročiais. Būtent todėl pamaininį darbą dirbantys žmonės dažniau patiria sunkumų prabusdami natūraliai.
Ekspertai pabrėžia, kad vidinį laikrodį galima treniruoti. Norint tai padaryti, būtina laikytis miego režimo net ir savaitgaliais, rytais užtikrinti natūralios šviesos patekimą ir vakarais sumažinti ekranų skleidžiamos mėlynosios šviesos poveikį. Laikantis nuoseklumo, organizmas išmoksta prognozuoti kėlimosi laiką maksimaliu tikslumu, o tai daugeliui žmonių leidžia visiškai atsisakyti žadintuvo naudojimo.
Rašyti komentarą