Kodėl radiatoriai karšti, o namuose šalta: atskleista pagrindinė klaida

Neretai sistema sukonstruota taip, kad arčiausiai katilo esantys radiatoriai gauna pagrindinį karšto vandens srautą, o tolimiausias patalpas šiluma pasiekia lėtai ir jau šiek tiek atvėsusi. Papildomai cirkuliaciją gali bloginti nuosėdos vamzdžių ir radiatorių viduje – laikui bėgant jos susiaurina praėjimo ertmes ir sulėtina vandens judėjimą.

Kartais kliūtis sukuria patys reguliavimo elementai: vožtuvas formaliai gali būti atidarytas, tačiau veikti netinkamai ir riboti šilumos tiekimą į konkretų kambarį. Taip pat pasitaiko, kad radiatorius yra tiesiog per mažas patalpos plotui – jis karštas, bet fiziškai nepajėgus greitai prišildyti oro.

Savo vaidmenį atlieka ir cirkuliacinis siurblys: jei jis nusidėvėjęs arba neteisingai sureguliuotas, vanduo sistema juda per lėtai. Namo išplanavimas taip pat turi įtakos – ploni vamzdžiai ar pakeitimai po perplanavimo gali lemti tai, kad atokūs kambariai šilumą gauna pavėluotai.

Papildomos painiavos įneša automatika. Jei vienas termostatas valdo didelę zoną, katilas gali sumažinti galią vos tik temperatūra vienoje namo dalyje pasiekia normą, net jei kitose patalpose vis dar vėsu.

Jei katilas nerodo klaidų, karštas vanduo tiekiamas stabiliai, o radiatoriai įkaista tolygiai, vadinasi, šilumos šaltinis yra tvarkingas. Lėtas įšilimas rodo būtent paskirstymo sistemos ypatumus arba trikdžius. Kai problema slypi pačiame katile, tai paprastai lydi pertrūkiai, nestabilus karšto vandens tiekimas ir dažni išsijungimai.

Trumpai tariant, šaltis namuose dažniau susijęs ne su šilumos trūkumu, o su neefektyviu jos pristatymu ten, kur reikia.

Šaltinis: glavred.info