Kristina SADAUSKIENĖ, kelionių vadovė
Atostogas išnaudoju dirbdama kelionių vadove. Rūpinuosi kitų žmonių atostogomis, o ne džiaugiuosi savomis (juokiasi). Dirbu su užsienio turistais, padedu jiems susipažinti su Baltijos šalimis.
Kai pasitaiko retų asmeninių atostogų properšų, visada ieškau ramybės. Niekada nevažiuoju su grupėmis į keliones, poilsiui renkuosi tokias vietas, kad aplinkui būtų kuo mažiau žmonių. Man svarbu, kad šalia būtų vanduo, daug gamtos. Norisi tikrąja to žodžio prasme pabėgti nuo visko. Niekada nesu buvusi Turkijos viešbučiuose, kur viskas būna įskaičiuota. Jeigu išvykstame į užsienį, visada keliaujame savarankiškai.
Gyvename pačioje geriausioje vietoje - Klaipėdoje: užtenka persikelti keltu ir esame puikiausiame kurorte. Dažnai iš ten dviračiais važiuojame toliau. Fantastika, kad atnaujina dviračių taką. Vien tas važiavimas dviračiu išvalo mintis.
Kadangi vasarą man tenka važinėti su turistais, tad šaltuoju metų laiku važiuojame ten, kur šilta. Kažkokios itin mėgstamos savo vietos neturiu. Ji kinta: kaip tais metais jautiesi, taip ir pasirenki. Dabar negaliu pasakyti, kur norėsiu vykti kitąmet.
Liudvikas Albertas MILEŠKA, Klaipėdos irklavimo centro direktorius
Kai dirbau treneriu, 40 pasaulio šalių aplankiau, buvau įvairiuose kurortuose: ir Japonijoje, kelis kartus Australijoje, ten tikrai labai patiko. Mano svajonė būtų dar kartą grįžti į Australiją.
Dažniausiai vasarą netenka atostogauti, nes nuolatos vyksta varžybos, treniruotės. Kompensuoju atostogas gabaliukais - tai po savaitę, tai po 10 dienų kitu metų laiku.
Mes su žmona visą laiką ką nors planuojame, bet vis nepavyksta to padaryti, tad dabar daugiausia sukamės čia, Lietuvoje. Mat tenka užsiimti ir sodo reikalais, pats pasportuoju, kartais išvykstu į krepšinio turnyrą.
Iš Lietuvos kurortų man gal labiausiai imponuoja Birštonas, Druskininkai, užsienyje - Šveicarijos Liucerna, Italijos Milanas.
Rima MICKIENĖ, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai
Aš noriu ne kurortų, o sostinės. Ten prabėgo studentiški metai, daug pažįstamų, draugų. Ir apskritai man miestai labiau patinka nei gamta.
Per atostogas bėgu pas draugus į kaimą, nenoriu jokio šurmulio. Kai dirbu, turiu progų pasipuošti, pabūti su žmonėmis, švęsti, o atostogų metu norėčiau šito nedaryti.
Šiemet mano draugai nusipirko naują sodybą su dideliu tvenkiniu visai netoli Klaipėdos, tai kažkiek pabūsiu pas juos. O paskui važiuosiu aplankyti dukros į Vilnių. Sostinės noriu, pasiilgau.
Vasarą, kai karšta, nematau reikalo važiuoti kažkur į šiltuosius kraštus. Lietuvoje gal važiuočiau į Birštoną arba į kokius Druskininkus, šiek tiek pakeisčiau aplinką. Palanga, Šventoji, kaip ir Klaipėda, - tai mūsų kasdienybė. Norėčiau prie vandens ne smėlio, o žolės. Nors Šventojoje turiu labai gerą vietą ten, kur yra neįgaliųjų pliažas, bet aš į ją važiuoju rugsėjį. Ten žmonių mažai, labai patinka, kai aitvaruotojai renkasi, tie aitvarai virš vandens.
Kalbant apie užsienį, esu Italijos gerbėja, jo pajūrio - tiek Viduržemio, tiek Tirėnų jūros. Važiuočiau ne prie Komo, o prie Bolsenos ežero.
Vaidotas DAPKEVIČIUS, architektas
Kurortų vengiu. Norisi ilsėtis paprasčiau, ne žmonių sambūryje. Šiemet atostogausiu pirmas dvi rugpjūčio savaites. Kur vyksiu, dar nesugalvojau. Šiemet norėčiau parodyti šeimai Aukštaitiją, nes pats esu iš Ukmergės.
Visada vertinu savo galimybes. Jeigu per metus jos didelės, pasiplanuoju kokių nors tolimesnių kelionių. Jeigu ne, tada ką nors improvizuoju. Sprendžiu operatyviai, pagal situaciją. Tokių dalykų, kad prieš dvejus trejus suplanuočiau užlipti į Himalajus, nedarau. Gulėti Maldyvuose paplūdimyje ir daryti gražias nuotraukas irgi ne man.
Yra žmonių, kurie susiplanuoja prieš metus ir išvažiuoja kokioms dviem trims savaitėms toli, toli. Mes nesame tokie. Man labiau patinka pažintinės kelionės. Su žmona išvažiuojame į Italiją, į Veneciją, ten būna meno bienalės, aplankome vieną kitą miestą. Man Roma patinka. Turiu labai gražių vietų radęs Graikijoje, gali atokiai nuo visų turistų pasivaikščioti. Labai toli nekeliauju, man patinka Europos ir Lietuvos kultūra.
Mes pajūryje lankomės ne sezono metu, pavyzdžiui, labai smagu išvažiuoti čia pat, šiek tiek pakeisti vietą gegužės ar rugsėjo savaitgalį. Planuojame su šeima kokį ilgesnį savaitgalį nuvykti į Anykščius.
Rūta ŽUKĖ, programuotoja
Šiemet pradėjau dirbti, atostogų turiu tik savaitę. Važiuosime į kaimą pas senelį, mamos tėtį Kupiškio rajone. Jau kelintus metus tai darome. Nelabai matau prasmės vasarą važiuoti į kokius nors kurortus. Tai geriausia daryti arba kokią gegužę, arba spalį, lapkritį.
Mes buvome su vaikais Egipte, paskui Turkijoje. Jau antrą sykį nuvažiavome, niekas nenustebino. Tas kičas, kai viskas sukurta turistams, man nėra artimas. Tik kad patogu su vaikais ilsėtis, nes nereikia rūpintis daugeliu dalykų. Bet nepamatai tos šalies, tik padrybsai, pavalgai, ir viskas, tiesa, pasimaudai ir būna geras oras. Balandį turėjome atostogų, norėjome važiuoti į Egiptą, bet pabijojome dėl vaikų ligų ten.
Vasarą yra ir Lietuvoje ką veikti. Gal pavažinėsime po Anykščius, kokiame kempinge apsistosime. O į tas palangas ar neringas, kadangi gyvename Klaipėdoje, tai ir taip nuvažiuojame. Vasaroti ten labai brangu. Bet turiu tokį norą rugpjūtį kokiam savaitgaliui nuvykti į kempingą Nidoje. Ir kainos gana normalios, būtų gerai pagyventi palapinėje.
Mano idealios atostogos būtų aktyvios - kur nors gamtoje. Pasiimi didelę kuprinę ir keliauji, kaip mes kažkada buvome nuvykę į Australiją pas mano brolį, su mašina, su palapinėmis. Dar norėčiau į kalnus. Dabar dar net neleidžiu sau svajoti apie tai. O ateičiai planų turiu. Iš tikrųjų tai labai norėčiau nuvykti į Japoniją kokiam mėnesiui.
Egidijus SKARBALIUS, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius
Šiemet atostogausiu maišytai: kelias dienas Lietuvoje, kelias - ne. Nesu kurortų žmogus. Man nepatinka nė vienas, nes visuose per daug žmonių. Aš jų darbo metu prisižiūriu tiek, kad man reikia ramybės, traukia miškai, ežerai, vienkiemiai.
Kai paskutinį kartą buvau kurorte prieš kokius 15 metų, gerą įspūdį buvo palikusi Turkija - nieko nereikia daryti ir nieko galvoti.
Ieškau mažiau populiarių kurortų, kuriuose nedidelė tikimybė sutikti tautiečių. Nenoriu bendrauti, šnekėtis ir t. t. Darbo metu iššneku žodžių limitą. Kiekvienam žmogui skirtingai: vienam reikia žmonių, kitam renginių, trečiam naktinio gyvenimo, man - ne, nemėgstu.
Palanga labiausiai patinka rudenį, kai pradeda kristi lapai ir žmonių nebelieka. Pereiti per Birutės alėją, pačežinti kojomis visai nieko.
Mano idealios atostogos būtų nuvykti į kalnus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą