Korepetitoriai - prabangi būtinybė

Prieš keletą metų Lietuvoje atlikus mokinių ir mokymo įstaigų apklausą paaiškėjo, kad Lietuvoje korepetitoriai reikalingi ne tik ruošiantis egzaminams.

Jų pagalbos vis dažniau prireikia įvairaus amžiaus vaikams - nuo ikimokyklinukų iki abiturientų. Remiantis apklausos duomenimis, pats pikas yra 10-12 klasėse.

Kas trečias dvyliktokas ar vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis. Šiemet skaičiai turėtų būti dar iškalbingesni.

Papiktino matematikos programa

„Kažkoks absurdas - grįžta vaikas iš mokyklos ir verkia, pasakoja, kad jiems 9-oje klasėje dėstoma ta tema, kuri bus mokoma tik 11-oje.

Rašė klasė atsiskaitymą, tai iš 30 mokinių pusė gavo dvejetus, nes nieko nesuprato, o 45 pamokos minučių matematikai nuosekliai išdėstyti nepakanka.

Visi mato, kokia tragiška situacija, bet niekas nieko nedaro. Mes, tėvai, priversti ieškoti korepetitorių, kurių viena valanda kainuoja apie 30 eurų.

Kiek šeimų gali sau leisti tiek mokėti, ypač jei augina daugiau nei vieną vaiką?“ - emocijas „Vakarų ekspresui“ liejo gimnazistą auginanti klaipėdietė Veronika.

2022 metais Lietuvoje atlikus apklausą paaiškėjo, kad apie penktadalis tėvų nurodo, jog tiesiog neturi lėšų korepetitoriams.

Kadangi vienos pamokos kaina svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, tai tampa didele socialine problema, nes mokinio pasiekimus lemia ne jo pastangos, o tėvų finansinis kapitalas.

Tai opi problema Lietuvoje, nes vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mokinių pasiekimų skirtumai siekia net 2 metus. Kitaip tariant - vieno devintoko pasiekimai gali būti lygiaverčiai septintoko žinioms.

Pasenęs modelis

Savo pavardės nenorėjęs viešinti matematikos mokytojas, dirbantis vienoje iš Klaipėdos gimnazijų, yra įsitikinęs, kad jokie korepetitoriai neišgelbės griūvančios švietimo sistemos.

Jis sako, kad tradicinis mokyklos modelis yra orientuotas į laiką, o ne mokymo meistriškumą. Per savaitę moksleiviai privalo išmokti vieną ar kelias temas, ir iškart po to rašo kontrolinį.

Per trumpą laiko periodą moksleiviai turi pasiekti geriausių įmanomų rezultatų, bet realybė yra kitokia - vaikai yra skirtingi, ir jų gebėjimai taip pat skiriasi.

Todėl gabesnieji iriasi į priekį, o lėčiau temą įsisavinantys patiria didžiulį stresą ir yra arba priversti mokytis papildomai, arba tampa abejingi ir spjauna į rezultatus.

„Visi skirtingi, tačiau pamokos - visiems vienodos. Rezultatai pradėtų gerėti tik tada, jei kiekvienam mokiniui būtų suteikiama galimybė mokytis jam tinkamu tempu ir taip, kaip jis geriausiai įsisavina temą. Bet juk tai utopija, tiesa?“ - retoriškai klausia mokytojas.

Gaila gimnazistų

Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos vadovė Živilė Kiškionytė sako pastebėjusi, kad daugiausiai gimnazistų kreipiasi į lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius.

„Papildomai mokosi ir chemijos, bet tokių vaikų nėra daug. Gimnazijose vyksta ir konsultacijos, tačiau į jas eina tik dalis mokinių.

Gal nepakankamai įvertina tokią nemokamą galimybę, gal turi kitų reikalų po pamokų. Situacija sudėtinga, nes žinių spragos tikrai ne visuomet susidaro dėl pačių mokinių nesimokymo.

Trūksta pedagogų, su pavadavimais taip pat yra keblu - mūsų švietimo sistemoje nėra numatyta etatų pavaduojantiems mokytojams, kaip yra kitose šalyse“, - kalbėjo Ž. Kiškionytė.

Anot jos, korepetitorių poreikis grindžiamas ne viena priežastimi, jų daug: tai ir mados dalykas, ir tam tikrais atvejais būtinybė.

„Jei kalbėti apie matematiką - tai ji nepasikeitė per vieną dieną, vienos temos liko, kitos atnaujintos. Bėda yra tame, kad pradedant pertvarkas vėluoja vadovėliai, pačiose programose labai daug chaoso ir nenuoseklumo.

Mokiniui turi būti dėstoma nuosekliai, iš eilės, o ne mėtomos temos ir skubama išmokyti kuo daugiau, bet ne kuo kokybiškiau.

Norisi, kad viskas eitų į gylį, o ne į paviršių. Geriau po mažiau, bet - kokybiškai. Šiandien aprėptis yra siaubinga. Šitiek reikia įsisavinti, mokinių apkrovos milžiniškos, tiesiog labai sudėtingas yra tas gimnazisto gyvenimas“, - nuomone dalijasi mokyklos vadovė.

Tendencijos keičiasi

Populiarių korepetitorių paslaugas teikiančių platformų „Digiklasė“ ir „Digiklasė 1“, bendrakūrėjis Eimanatas Bekėža „Vakarų ekspresui“ kalbėjo, kad anksčiau korepetitorių dažniau prireikdavo ruošiantis egzaminams, o pastaruoju metu tendencijos keičiasi - mokiniams vis dažniau prireikia lopyti žinių spragas, spėti su programomis.

„Matome, kad korepetitorių prireikia ir pradinėse klasėse. Priežastys įvairios, dažniausiai jos susijusios su vaiko nepasitikėjimu, negebėjimu vienam, be pagalbos atlikti namų darbus“, - vardija E. Bekėža.

Analizuodamas tėvų užklausas jis sako matantis, kad dažniausiai vaikams prireikia pagalbos mokantis matematikos, lietuvių kalbos ir gamtos mokslų: biologijos, fizikos, chemijos.

„Digiklasės“ korepetitoriai teikia paslaugas mažoms mokinių grupėms ir dirba individualiai. Vieno užsiėmimo kaina siekia 20-30 eurų. Apmokėjimas privalomas iškart už viską mėnesį.

E. Bekėža taip pat mato, kad Lietuvoje korepetitorių paslaugų pasiūla didėja - steigiasi naujos įmonės, gausėja individualiai dirbančių korepetitorių gretos, tačiau išsilaikyti šioje rinkoje sudėtinga, tad praėjus kuriam laikui nemažai tokių įstaigų veiklą sustabdo.

2022 metais Lietuvoje atlikus apklausą paaiškėjo, kad apie penktadalis tėvų nurodo, jog tiesiog neturi lėšų korepetitoriams, o šių poreikis šiandieninėje švietimo sistemoje jau tampa būtinybe.

Nėra vizijos

Į klausimą, kodėl vos ne kas antram mokiniui šiandien reikalinga korepetitoriaus pagalba, E. Bekėža turi atsakymą - nėra bendros švietimo vizijos.

„Dažnai politikams ir švietimo srities atstovams užduodu klausimą - o kokia gi yra Lietuvos švietimo vizija? Oficialus atsakymas yra apie įtraukumą, bet niekas konkrečiai negali atsakyti, ko švietimo sistema šiandien tikisi iš mokinių.

Yra aišku kaip dieną - jei mokytojas pasimetęs, mokinys taip pat taip jausis. Keičiamos programos, didžiulė žala buvo padarytas covido laikotarpiu uždarius mokyklas.

Mokytojai dingo, nuotolinės pamokos nevyko arba vyko bet kaip, o iškart po to išdygo privalomas matematikos egzaminas, pradėta keisti programas, toks jausmas, tarsi vardan paties veiksmo, štai ir turime rezultatą“, - kalbėjo E. Bekėža.

Ministerijos pozicija

Duomenų, kiek šiemet Lietuvos mokinių naudojasi korepetitorių paslaugomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neturi, tačiau turi savo poziciją šiuo klausimu.

„Vakarų ekspresui“ ministerija komentuoja, kad priežasčių, kodėl samdomi korepetitoriai, gali būti įvairių.

„Dažnai tai tiesiog tėvų sprendimas, nebūtinai ir atliepiantis vaiko poreikius, netgi galintis turėti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų: vaikams keliami per dideli tikslai, jie pradeda jausti tėvų spaudimą, nuo jauno amžiaus jau pratinami konkuruoti. Neretai tai neigiamai paveikia mokinių emocinę būseną“, - teigiama ministerijos komentare.

Ministerija akcentuoja, kad galimybių gauti mokymosi pagalbą yra ir mokykloje. Tais atvejais, kai mokiniams sunkiau sekasi, arba jie sugrįžta į pamokas po ligos, mokyklos turėtų organizuoti papildomas konsultacijas.

Mokytojai tokiais atvejais taip pat diferencijuoja mokymą pagal mokinio poreikius tam, kad vaikai galėtų pasivyti savo bendraklasius.

Per savaitę mokinių ugdymo reikmėms ir mokymo pagalbai skiriama po keletą valandų, jų skaičių gali nusistatyti pati mokykla, atsižvelgdama į savo poreikius.

„Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens pasiekimų patikrinimų metu 4, 8 ir 10 klasėse, taip pat teikiamos papildomos konsultacijos.

Sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų. Šiam tikslui ministerija savivaldybėms skiria lėšų atlyginti mokytojams už konsultacijoms skirtą darbo laiką“, - pažymi ministerija.