Kritikų įtarimai: Vyriausybė galimybių pasą panaikino bijodama apsijuokti Konstituciniame Teisme

Tačiau Vyriausybės oponentai įžvelgia kitą motyvą – taip siekiama išvengti bylos Konstituciniame Teisme (KT), kurios metu gali paaiškėti, kad dabartiniai valdantieji – tiesiog teisiniai beraščiai.

Vyriausybės sprendimas atsisakyti galimybių paso iš vienos pusės atrodo gan paradoksaliai – nors vasario pradžioje kai kuriomis dienomis naujų užsikrėtimų skaičius Lietuvoje būdavo didesnis nei 12 tūkst. atvejų per parą, ministrų kabinetas nutarė, jog galimybių pasas savo darbą atliko.

„Ekspertai pripažįsta, kad, jei nuo rudens nebūtume turėję galimybių paso, matyt, būtume keletą mėnesių turėję ne atvejų mažėjimą, bet tikrai didėjimą.

Tai, be abejo, paspartino ir skiepijimąsi“, – taip, anot naujienų tarnybos BNS, priėmus sprendimą panaikinti galimybių pasą kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sergamumui COVID-19 pastarosiomis dienomis mušant rekordus.

Vienas pagrindinių viešai skelbiamų motyvų, kodėl naikinamas galimybių pasas, kad sunkių ligonių, nepaisant augančio sergamumo, skaičius drastiškai nedidėja, ligoninėse lovos neužkemšamos.

Tačiau Vyriausybės oponentai turi kitą versiją, kodėl premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas nutarė kaip tik dabar sustabdyti galimybių paso galiojimą – tai baimė, kad Konstitucinis Teismas, į kurį buvo kreiptasi prašant išaiškinti, ar galimybių pasas neprieštarauja Konstitucijai, pripažins, jog Vyriausybė priėmė neteisėtą sprendimą, kuris dar ir suvaržė žmonių laisves.

Baimė

Dėl didelį ažiotažą sukėlusio galimybių paso 36 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą dar praėjusį spalį.

Neseniai nuspręsta, kad byla dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo priimtas galimybių pasas, bus nagrinėjama pagreitinta tvarka, kadangi yra svarbi didelei visuomenės daliai ir jos teisėms.

Konstitucinis Teismas bylą dėl galimybių paso turėtų nagrinėti vasario 10 d. Turėtų, kadangi dar nėra aišku, ar teisėjai imsis nagrinėti galios netekusį Vyriausybės nutarimą.

Svarstymus, kad Vyriausybė bijo ar nenori bylos nagrinėjimo Konstituciniame Teisme, dar prieš atšaukiant galimybių pasą buvo viešai paskelbęs advokatas, Sveikatos teisės instituto (STI) narys Dominykas Vanhara.

„Šios valdžios politikai ir jiems patariantys pradėjo vis garsiau kalbėti, kad reikia naikinti galimybių pasą.

Kuris taip, buvo geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai, bet savo darbą jau atliko ir šiandien jo nebereikia. Iš kur toks persilaužimas mąstyme, kai susirgusiųjų skaičius dar nematytas, o ligoninių lovos, nors ir po nedaug, bet, kiek girdėjau, pildosi?

Atsakymas, manau, aiškus ir akivaizdus – artėja Konstitucinio Teismo žadėta diena, kai Konstitucinis Teismas turėtų skelbti nutarimą dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo įvestas galimybių pasas, atitikties Konstitucijai.

Politikos kuluaruose sklinda gandai, kad valdžia to galimo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo bijo.

Todėl nori, kad KT nepriimtų jokio nutarimo. Beje, buvęs vyriausiasis Konstitucijos dvasių dvasininkas pats pripažino, kad yra silpna vieta dėl GP įvedimo, kadangi jis buvo įvestas ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu (t. y. žemesnės galios teisės aktu).

Tai jau vien pagal šį pagrindą gali būti pripažintas prieštaravimas Konstitucijai.

Lengviausias būdas šiai valdžiai išvengti KT nutarimo paskelbimo būtent ir yra iki KT bylos nagrinėjimo ar nutarimo paskelbimo panaikinti tą Vyriausybės nutarimą, kuriuo GP buvo įvestas.

Kadangi KT įprastai nenagrinėja nebegaliojančio teisės akto atitikties Konstitucijai.

Todėl, jei Vyriausybė dabar panaikintų savo nutarimą dėl GP įvedimo, labai tikėtina, kad KT tos bylos nebenagrinėtų ir ją perduotų į archyvą.

Savo ruožtu, išvengus KT nutarimo paskelbimo dėl to, kad dabar GP būtų atšauktas, tai paliktų laisvas rankas valdžiai jį vėl iš naujo įvesti.

Tada, kai nebebus ant nosies jokio KT nutarimo paskelbimo. Tai aiškiai nurodo ir duomenų analitikas“, – feisbuke samprotavo D. Vanhara.

Sutapimai

Kad Vyriausybė galimybių paso atsisako ne tiek dėl pasikeitusios epidemiologinės situacijos, kiek dėl nenoro patirti nesėkmę Konstituciniame Teisme, portalui teigė įtarianti ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

„Gan keistai sutapo, bet tą dieną, kai gavau Konstitucinio Teismo raštą, kai šalys yra informuojamos apie posėdį, praktiškai po keleto valandų pasirodė Dulkio ir Šimonytės pareiškimai, kad galimybių pasas bus atšauktas.

Tokie sutapimai šiek tiek skatina suklusti, kad galbūt tai kažkiek paskatino tą skubą“, – sakė Seimo narė.

Praėjusį penktadienį su Alfa.lt kalbėjusi A. Širinskienė teigė, kad vasario 5 d., kai tik nustos galiojęs galimybių pasas, Konstituciniam Teismui bus pateiktas Seimo narių grupės kreipimasis, kad byla būtų nagrinėjama net ir pačiam Vyriausybės nutarimui negaliojant.

„Techniškai būtų labai keista teisine prasme skųsti, kol dar dokumentas galioja“, – kodėl nuspręsta kreiptis iškart po galimybių paso galiojimo sustabdymo, aiškino A. Širinskienė.

Tokie dalykai prisimenami per rinkimus.

Pasak politikės, kadangi Konstituciniame Teisme byla turėtų būti nagrinėjama gyvai, būtent bylos metu bus matyti, ar Vyriausybė nori, kad ši byla būtų nagrinėjama, ar stengsis jos išvengti.

„Aš tikrai neatmetu galimybės, kad prašymas nenagrinėti, nes teisės aktas negalioja, greičiausiai jis bus pateiktas“, – sakė A. Širinskienė.

Pasekmės gali būti skausmingos

Anot Seimo narės, priežasčių, kodėl I. Šimonytės Vyriausybė galėtų baimintis nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo, yra bent kelios – visuomenės akyse valdžia, kuriai pastaraisiais metais neretai priekaištauta dėl žmonių teisių nepaisymo ir varžymo, atrodytų dar blogiau, jei paaiškėtų, kad taikyti suvaržymai buvo neteisėti.

„Kai tu iš esmės pusę metų varžai žmonių gyvenimą, o pastaruoju metu jis buvo varžomas gana smarkiai, tai sukelia didžiulį pyktį.

Yra ir verslo praradimų, ir finansinių praradimų – ir staiga paaiškėja, kad tu tą varžymą darei neteisėtai.

Tai, be abejo, mano galva, yra bijomasi tam tikrų politinių pasekmių. Ir rinkimai artėja, tokie dalykai prisimenami per rinkimus, ir bendrai pasitikėjimas Vyriausybe nėra didelis.

Be abejo, jei būtų Konstitucinio Teismo sprendimas tam pasitikėjimui, manau, kilti tikrai nepadėtų.

Greičiausiai, kad jį dar pastūmėtų į didesnę apačią“, – sakė A. Širinskienė.

Pasiteiravus, ar nepalankus Konstitucinio Teismo verdiktas Vyriausybei galėtų turėti ir konkretesnių pasekmių, pavyzdžiui, balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime ar apkaltą – Seimo narė teigė, kad tokie variantai yra gan migloti ir kol kas vargiai įmanomi.

„Nepasitikėjimo balsavimas yra jau Seimo narių grupės klausimas, tai klausimas, kaip opozicijai pavyktų susitarti, jeigu ji galvotų tai daryti. Bet tokių diskusijų tikrai nėra, aš manau, kad jos netgi būtų ankstyvos – reiktų sulaukti teismo sprendimo ir žiūrėti, kaip jis atrodys.

O žiūrint į apkaltos pagrindus, nežinau, ar tokia situacija būtų pagrindas apkaltai“, – sakė A. Širinskienė.