Vienas savo valtyje „Kuršis“ Kūčių vakarienę Ramiajame vandenyne valgys klaipėdietis Aurimas Mockus. Gal ir sunku patikėti, bet per Kūčias jis žada pasimėgauti ir raugintais troškintais kopūstais, tiesa - liofilizuotais.
Nusprendėme jį pakalbinti, nors kad atsakys, nesitikėjome - gauna tūkstančius žinučių ir klausimų. Bet Kalėdos - stebuklų metas, gavome balso pranešimą. Jausmas labai keistas - sėdi prie savo rašomojo stalo ir girdi žmogaus, esančio Ramiojo vandenyno toliuose, balsą.
„Dabar naktis. Esu vienoje komplikuočiausių Arklių zonoje. Ruošiuosi žvejybai, nes nuo vakar atsidūriau štilyje. Turiu perplaukti iš šiaurinės į pietinę vandenyno dalį. Man viskas gerai.
Patys šilčiausi linkėjimai iš vandenyno visam “Vakarų ekspreso„ kolektyvui, ačiū, kad palaikote“, - kalbėjo A. Mockus. Taigi, ką jis ir kiti žinomi klaipėdiečiai mėgsta dėti ant šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo?
Aurimas MOCKUS, daugiau kaip du mėnesius plaukiantis irkline valtimi per Ramųjį vandenyną
Mano Kūčios be mėsos, nors esu jos mėgėjas. Tą vieną dieną galima išgyventi ir be jos. Labiausiai patinka kepta šviežia žuvis, koks nors geras karpis. Tradiciškai švenčiu kaime pas uošvius. Visos penkių vaikų šeimos ten susirenka - Sonatos broliai ir seserys. Dar labai patinka švieži grybai su svogūniukais ir bulvėmis. Aišku, ir kūčiukai, ir visas stalas būna geras - mano uošvė moka gaminti.
Iki švenčių dar yra laiko, gal dar spėsiu ir kalmarą pasigauti, ir šviežios žuvies. Tuo metu būsiu prie Kiribačio, prie salų, ten bus žuvų. Tik šį kartą apsieisiu be grybų. Turiu aš čia gero maisto - ir tuno konservų, ir sausainių iš kepyklėlės, draugas pridėjo. Mano Kūčios nebus blogos.
Kaime sutikti Kalėdas smagu. Man patikdavo antis, kalakutas su kokiais raugintais troškintais kopūstais. Nepatikėsite, raugintų troškintų kopūstų aš ir čia turiu, liofilizuotų. Turiu išsisaugojęs skanesnio maisto, bus iš ko rinktis.
Bet Kūčios ir Kalėdos yra šeimos šventė. Ne tiek svarbu, kas yra ant stalo, kiek kas prie jo sėda kartu su tavimi. Nors ir valgyčiau skaniausius pasaulio patiekalus, vis tiek šį kartą mano Kūčios ir Kalėdos bus kitokios, liūdnesnės. Bet tuo metu jau tikiuosi būsiu viršijęs pusę savo kelionės maršruto. Jeigu sutilpsiu į penkis mėnesius, bus tikras stebuklas, planavau, kad reikės daugiau mėnesių.
Nesu iš tų žmonių, kurie sugeba saikingai maitintis. Man jeigu skanu, galiu suvalgyti daug maisto. Tai yra mano bėdelė. Čia, vandenyne, kai toks fizinis krūvis, galima maistu ir papiktnaudžiauti. Nors jeigu per daug privalgysi, nepairkluosi, arba „iširkluosi“ tai, ką turi viršaus.
Dabar, kai vienas pabuvau, noriu pasakyti: nepamirškite per šventes tų žmonių, kurie yra vieniši. Man ta vienatvė atrodo baisiausia, kas gali nutikti žmogui. Kalbu ne apie vienišius, o apie žmones, kurie neteko artimųjų.
Agnija ŠEIKO, Šeiko šokio teatro meno vadovė ir choreografė
Visai neseniai atradau ir mano mėgstamiausiu patiekalu tapo aguonpienis su kūčiukais. Laukiu nesulaukiu Kūčių vakaro, kai galėsiu tai valgyti. Per Kalėdas mes improvizuojame, dažniausiai lėtai kepame antį arba žąsį.
Kūčių vakarienę dabar visada valgome namie. Esame kelis kartus išvažiavę į kelionę, bet vaikai užprotestavo ir pasakė, jog Kūčios visada turi būti namie.
Atvažiuoja mano mama, kartais dar ir vyro tėvai prisijungia, būna keli draugai. Prieš vakarienę visada nueiname prie jūros. Paskui ilgai vakarojame, iš pradžių laikomės rimties, o artėjant vidurnakčiui kartais ir šokame, ir dainuojame. Vaikai išjudina. Dažniausiai jiems paliekame daryti programą.
Mūsų šeima nebuvo labai religinga, bet vienas ryškiausių mano atsiminimų iš vaikystės, kai mes su močiute grįždavome giedodamos po naktinių Bernelių mišių nuo tuomečio Vaikų pasaulio per visą Debreceno rajoną. Prisimenu ir tradicinius patiekalus, ir labai gražų stalą, eglės puošimą tą Kūčių vakarą.
Aš nujausdavau, kad mes darome kažką slapto. Tais laikais Kalėdų nebuvo galima švęsti. Atsimenu, mano mamą net ilgiau užlaikydavo darbe. Bet užtat mums tas vakaras būdavo labai sakralus.
Per šventes maisto būna daugiau, tų silkių įvairovė... Kartais jo padauginame (juokiasi). Bet tas maistas gana sveikas. Mes stengiamės, kad ant stalo nebūtų jokių įmantrių dalykų, kad neprimakaluotume visko.
Remigijus ŽIOGAS, renginių organizatorius, vedėjas
Prie Kūčių stalo būtinai sukalbame maldą. Jų neįsivaizduoju be kalėdaičių. Kalėdaičių jau pasiėmiau iš brolių pranciškonų. Visa Lietuva juos laužo ir dalijasi. Man Kūčios ne Kūčios, jeigu neparagauju 12 patiekalų.
Primygtinai reikalauju, jog mano vaikai paragautų, kad kiti metai būtų sotūs. Man svarbu, kad per Kūčias būtų žemaitiškų sėlenų, bulvių, kastinio, žuvies, kūčiukų. Nepalaikau šiuolaikinių tendencijų, valgyti sušius ar kt.
Negaliu pakęsti silkės. Bet pernai paragavau ir nebuvo taip šlykštu. Matyt, kai sukako 40 metų, keičiasi receptoriai.
Ne visi žmonės viską valgo. Man gamina atskirai kelis patiekalus, nes aš nevalgau svogūnų. Mano būna ta pati mišrainė, bet be svogūnų. Sesė nevalgo kiaušinių…
Nepersivalgau: imu pusę bulvės, sėlenų - jau du patiekalai. Tada nuo silkės pataluose nugrandau visas „uogienes“, nusisausinu mažą gabaliuką, tada imu menkės ar lašišos mažą gabaliuką, paskui raudonos mišrainės ir taip prisidėlioju vieną porciją. Esmė - visko po truputį.
Kalėdų niekaip neįsivaizduoju be mamos želė torto. Jau dabar seilės tįsta. Vien dėl jo važiuoju pas ją į Viekšnius (juokiasi). Jeigu važiuoju į Viduklę švęsti, žinau, kad Kalėdų rytą manęs laukia kugelis iš krosnies. Ten privažiuoja labai daug svečių. Tos tradicijos nesikeičia jau gal 20 ar daugiau metų.
Man iš vaikystės įsimintinas dalykas buvo tai, kad po Bernelių mišių gali valgyti mėsą. Patėvis nelabai tikintis, tai jis prie Kūčių stalo erzindavo suvalgydamas dešros gabalą.
Grįžus po mišių norisi baltos mišrainės su dešra. Aš už sočias Kalėdas, bet tai nereiškia, kad stalas turi sulūžti nuo vaišių gausybės. Pavalgius ateina toks ramumas, įsijungiame filmą „Haris Poteris“. Filmas „Vienas namuose“ užaugino kelias kartas, dabar tai daro „Haris Poteris“.
Justina VANŽODYTĖ, Klaipėdos dramos teatro aktorė
Kūčių stalo neįsivaizduoju be silkės, o Kalėdos be mandarinų kvapo - ne Kalėdos. Iš vaikystės labiausiai prisimenu savo prosenelę. Ji visada mums Kūčioms ir Kalėdoms paruošdavo stalą, laikydavosi visų tradicijų, visur būdavo įdėta jos rankų darbo. Močiučių neturėjau, buvo mirusios.
Aš prieš dietų laikymąsi, bet sportuoju visą laiką. Adventas, jeigu laikaisi pasninko, labai gerai paruošia tavo kūną, tai ne tragedija ir sočiai pavalgyti. Matau daug meilės mūsų valgyme, dalijimesi, bendrystėje. Svarbu, kad persisotinimo nebūtų mūsų kasdienoje.
Mes gyvename persisotinimo visuomenėje, kur visko turime. Tad šventės nelabai pasijunta. Bet jeigu išnaudojame advento laiką susikaupimui, apsivalymui ar susilaikymui, tada nematau jokios problemos per šventes gardžiuotis maistu ir priimti bendrystės meilės dovanas. Didelis džiaugsmas yra būti vieniems su kitais ir maitintis.
Ramūnas VYŠNIAUSKAS, olimpietis, verslininkas
Nuo gruodžio 1 d. iki Kalėdų griežtai laikausi advento kaip senovėje - nevalgau mėsos ir kiaušinių, nevartoju alkoholio. Per Kūčias, kai buvo gyva močiutė, visą laiką važiuodavome pas ją, ji jau amžinatilsį, tai dabar važiuojame pas mamą.
Patiekalų būna daug, visi jie be mėsos. Man skaniausi mamos virti cepelinai su džiovintais baravykais, dar būna padažiukas su aliejumi. Iš vaikystės prisimenu močiutės kūčiukus. Dar labai skanu silkė su džiovintais baravykais. Ir močiutė darydavo, ir mama dabar daro.
Po Kūčių vakarienės visi važiuojame namo, išsimiegame, tada einame į bažnyčią, o po to vykstame pas mamą valgyti Kalėdų žąsies ar anties, paskui jau švenčiame kas kaip.
Aš sportuoju kiekvieną dieną - šeštadienį, sekmadienį, per lietų, pūgą, uraganą. Persivalgymas per Kūčias nieko tokio. Jeigu maistas paruoštas pagal tradicijas, be gyvulinių riebalų, jis greitai suvirškinamas.
Jokių problemų nematau, nejaučiu to persivalgymo. Žinoma, kai įmeti į skrandį kokių cepelinų su spirgučiais ir vaikštai kaip svarmenį įsimetęs visą dieną, raugėji, tada blogai.
O per Kalėdas persivalgymas gresia. Vieni žmonės per šventes prisigeria be proto, kiti prisivalgo. Gal nėra taip blogai, jeigu kartą metuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą