Kūdikius šeimose keičia šuniukai ir kačiukai?

2025-01-22 07:58

Sociologai ir psichologai pastebi, kad jaunos poros vis dažniau renkasi sąmoningą bevaikystę ir meilę, skirtą vaikams, dovanoja augintiniams. Mažėjančio gimstamumo fone tokia meilė gal ir atrodo keistai, tačiau, pasak psichologų, keturkojai nekalti dėl nenoro susilaukti vaikų. To priežastys - ir pasikeitęs visuomenės požiūris į gyvenimo kokybę, ir nepakankama valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms.

Vakaruose jau kuriami kino teatrai šunims, net ir sveiki keturkojai vežiojami kūdikiams skirtuose vežimėliuose. Meilė gyvūnams - natūrali ir suprantama, teigia psichologai, tačiau ką daryti su Lietuvoje tragiškai mažėjančiu gimstamumu - konkretaus atsakymo nėra.

Šuo - ne prie būdos rišti

Klaipėdietė Toma ant rankų sūpuoja pirmagimį, šeimos namuose bėgioja du šuniukai, kurie porą lydi visose kelionėse. Toma su „Vakarų ekspresu“ sutiko pasidalinti mintimis, kodėl jaunos poros vietoje vaikų renkasi laisvę, savirealizaciją ir norą gyventi sau. Jos nestebina mažuose vežimėliuose vežiojami keturkojai.

„Esu pastebėjusi tik sergančius šuniukus vežimėliuose, tad šis reiškinys neatrodo keistai. Jei manote, kad jaunos šeimos vietoje vaikų dažnai renkasi mažiau rūpesčių ir išlaidų reikalaujančius keturkojus, tai vargu ar tai yra taip, kaip atrodo.

Šuo ar katė - šeimos narys, mylintys šeimininkai jam pirks patį geriausią maistą, šampūnus, priežiūros priemones. Kelionės su keturkojais - taip pat gana brangus malonumas.

Reikia ieškoti specialių viešbučių, kurie priima su augintiniais, keltuose reikia rezervuoti specialias kajutes ir pan.“, - rūpesčius vardijo moteris.

Pasak jos, šuns neįsigyjame tam, kad rištume jį prie būdos. Visuomenė pakeitė požiūrį - keturkojis reikalingas kaip draugas, kaip šeimos narys, jis vedamas dresuoti, žiemą rengiamas, kad nesušaltų, tai tapo normalu ir įprasta.

Neužtikrinti dėl ateities

Anot jos, daug jaunų šeimų šunį vietoje vaiko renkasi ne todėl, kad sąmoningai neplanuoja jų turėti, o dėl to, kad negali susilaukti.

Ji taip pat pripažino, kad daug porų renkasi bevaikystę, nes jaučiasi nesaugiai ir neužtikrintai. Moterys nebenori būti tik namų šeimininkėmis, baiminasi, kad po vaikų auginimo bus nebereikalingos darbdaviams.

Kyla rūpesčių dėl darželių, kurių trūksta, jauni žmonės siekia savirealizacijos, karjeros. Juos neramina ir pasaulis, kuriame nuolat kur nors vyksta karai, kyla pandemijų grėsmės.

Daugiau dėmesio gyvūnams - mažiau artimiesiems

Socialinių mokslų daktaras, šeimos psichologas ir tyrinėtojas Gediminas Navaitis dienraščiui pasakojo apie Lietuvoje prieš kurį laiką atliktą tyrimą, kurio metu jaunavedžių buvo klausiama, ar jie norėtų po santuokos įsigyti augintinį.

Po kelerių metų pasidomėta, kaip gyvena tyrime dalyvavusios poros. Paaiškėjo, kad skyrybų porose, kurios nurodė norinčios augintinio, buvo daugiau.

„Atsakymas paprastas - jei tuokiantis tau reikia kačiuko ar šuniuko, išeitų, kad tau nepakanka artimojo, kuris yra šalia. Ir jei jau reikia gyvūno, tai poroje, ko gero, kažko nepakanka“, - kalbėjo G. Navaitis.

Keturkojai vežimėliuose, deimantukai ant madingai nukirpto kailiuko ir nėriniuoti sijonėliai šuniukams psichologui neatrodo kaip perteklinis dėmesys augintiniui. Žmogui reikia kažką mylėti, sako G. Navaitis, ir meilė keturkojui yra geriau, negu neišugdytas poreikis šį jausmą jausti.

Remia bet kokį šeimos modelį

„Problema gimsta tuomet, kai meilės katinukui atiduodama daugiau, nei, pavyzdžiui, seniems tėvams. Bet ir čia mes nelabai ką galime pakeisti“, - šypsojosi G. Navaitis.

Ar galima įžvelgti koreliaciją tarp perteklinės meilės augintiniams ir mažėjančio gimstamumo?

Anot mokslų daktaro G. Navaičio, tai nėra vienintelė ir svarbiausia priežastis, nors tokią koreliaciją galima įžvelgti.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje taip sparčiai mažėja gimstamumas ir kaip reikėtų pakelti demografinius šalies rodiklius, gydytojas atsakė, kad Lietuvoje vaikams trūksta socialinių garantijų.

„Visi demografai patvirtins, kad vaikų skaičiaus šeimoje perspektyvą lemia trečiasis vaikas, kurių mūsų šeimose trūksta. Daug tyrimų yra atlikta. Ir dažniausi atsakymai - tėvai nėra garantuoti, kad gali trečiajam vaikui šeimoje užtikrinti aukštojo mokslo studijas“, - kalbėjo G. Navaitis.

Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje remiami įvairiausi šeimos modeliai, kokie tik egzistuoja.

„Mes, kaip visuomenė, turėtume pasakyti, kad labiausiai remiame tik tam tikrą šeimos modelį, o ne bet kokį, nes jei remiame bet ką - tai realiai neberemiame nieko.

Turime pasaulinės politikos pavyzdžius, galime juos analizuoti, jais remtis ir aiškiai, konkrečiai formuoti, kokių demografinių tikslų mes siekiame, nes dabar šia tema girdžiu tik abstrakcijas“, - įžvalgomis dalijosi G. Navaitis.

© POŽIŪRIO KLAUSIMAS. Socialinių mokslų daktaras, šeimų psichologas Gediminas Navaitis teigia pastebėjęs tendenciją, kad daugiau dėmesio ir meilės gyvūnams skiriantys žmonės mažiau dėmesio skiria savo artimiesiems. Redakcijos archyvo nuotr.

Vaikai - rūpestis ir vargas

Porų santykių psichologas Mykolas Truncė pastebi, kad dabartinėje visuomenėje tuokiasi vis vyresnio amžiaus poros, ir vaikų sąmoningai susilaukiama vis mažiau.

„Žmonės nori gerai gyventi ir kad būtų kuo mažiau rūpesčių, o vaikai - tai ir rūpesčiai, ir vargas. Poreikis mylėti ką nors išlieka, jis perkeliamas į gyvūnus.

Įdomi tendencija - namuose laikomi vis mažesni gyvūnai: pelės, žiurkėnai, nedidelių veislių šuniukai. Mažas augintis turi tilpti į namus ir būtų gerai, kad nereikėtų į tą meilę daug investuoti, tokį reiškinį tikrai pastebėjau egzistuojant“, - sakė M. Truncė.

Vaikai atima laiką, energiją, pinigus, trumpina gyvenimą ir kenkia sveikatai - tokios yra sąmoningos bevaikystės priežastys, sako psichologas.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai uostamiestyje užregistruoti 1 394 gimę vaikai. Per metus gimstamumas sumažėjo. 2023 metais iš viso buvo užregistruoti 1 575 naujagimiai.

Demografinius rodiklius kels imigrantai

„Visiška nesąmone vadinu terminą „motinystės atostogos“. Jei tik galėčiau - būtinai pakeisčiau. Kokios gali būti atostogos auginant mažą kūdikį?

Tai vienas iš sudėtingiausių ir atsakingiausių darbų, kokius tik žinau. Šios atostogos turėtų būti pervadintos vaiko auginimo darbu.

Natūralu, kad vis daugiau porų nebenori tokio vargo ir konfliktų namuose, kurie neišvengiamai kyla gimus vaikui, nes tėvai pervargsta, o siekia gyventi malonumuose. Žmonėms tebereikia duonos ir reginių“, - kalbėjo M. Truncė.

Anot jo, gimstamumo mažėjimo tendencijos stebimos visoje Europoje. Europiečiai turi galimybę rinktis, kokio gyvenimo nori, tai jų teisė, tačiau šioje pasirinkimo laisvėje slypi tam tikra grėsmė.

„Europiečiai keliauja po pasaulį, vežioja šuniukus ratukuose ir mėgaujasi laisve, na, o imigrantai iš Rytų, kurių religijoje pabrėžiama šeimos svarba, o jie yra labai religingi, kels Europos demografiją“, - įžvalgomis dalijosi porų santykių psichologas.

Ką daryti, kad lietuvių šeimose liktų vietos ne tik keturkojams,bet ir vaikams?

„Tai skamba utopiškai, - kūdikį pagimdžiusiai mamai turėtų būti suteikiama galimybė vaiką auginti mažiausiai trejus metus mokant jai vidutinį atlyginimą kas mėnesį.

Turėtų būti ir kitos, konkrečios skatinimo priemonės šeimoms. Jos yra, bet akivaizdu, kad nepakankamos“, - pastebėjo psichologas M. Truncė.

Statistika

Lietuvoje pernai mirė dvigubai daugiau žmonių nei gimė. Gimstamumui sparčiai mažėjant, pernai sulaukta beveik 2 tūkst. mažiau naujagimių nei užpernai.

2024 metais pasaulį Lietuvoje išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai, 1994-aisiais gimusių vaikų per metus buvo daugiau nei 40 tūkst.

Sociologinių apklausų duomenimis, apsisprendusios susilaukti vaikų poros Lietuvoje dažniausiai norėtų turėti tik dvi atžalas.

2021 metais, po Lietuvos gyventojų surašymo, paaiškėjo, kad 53,5 proc. šeimų augina po vieną vaiką. Šeimos, kuriose auga du nepilnamečiai vaikai, sudaro 37,5 proc. Po tris vaikus augina tik 7,3 proc. šeimų.