70-mečio jubiliejų švenčiantis mišrus choras „Klaipėda“ rengia koncertą

(2)

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų mišrus choras „Klaipėda“ lapkričio 25-ąją koncertu pasitinka garbingą veiklos jubiliejų - išskirtine istorija galinčiam pasigirti kolektyvui sukanka 70 metų.

Apie septynis dešimtmečius trunkančią choro „Klaipėda“ veiklą pasakoja net 58-erius metus jam vadovaujantis legendinis Kazys Kšanas, sugebėjęs savo meile muzikai uždegti ne vieną klaipėdietį.

Maestro yra dirigavęs apie tūkstantį koncertų ir muzikinių spektaklių, pastatęs dešimt operų. Lietuvos nusipelnęs artistas, Klaipėdos universiteto profesorius emeritas, Klaipėdos kultūros magistras K. Kšanas sako negalintis atsispirti norui kviesti žmones dainuoti: „Labai myliu, mėgstu dainuojančius žmones. Kai tik pamatau galimybę kažką prikalbinti dainuoti - būtinai ja pasinaudoju, t. y. bandau žmogų įpainioti į dainavimo liūną.“

Gal galite papasakoti apie choro „Klaipėda“ ištakas?

Choro "Klaipėda krikštatėvis yra žymus Lietuvos muzikas, dirigentas ir kompozitorius Klemensas Griauzdė, tuo metu dirbęs ir Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoju.

1945-1950 m. jis vadovavo Klaipėdos muzikinės komedijos teatrui, pastatė kelias operetes ir operas. Dirigento biografija ir pasirinktas muzikinių spektaklių repertuaras netenkino sovietinės valdžios, kilo intrigos ir 1950 m. muzikinė trupė buvo uždaryta.

Entuziastingasis muzikas K. Griauzdė nenuleido rankų. Trokšdamas kūrybinės veiklos, jis 1953 m. subūrė nemažą mišrų chorą, susidedantį iš gabių, puikius, stiprius balsus turinčių dainininkų. Tai tas pats, dabar vadinamas „Klaipėdos“ vardu, choras.

Choristų balsinis, kūrybinis potencialas buvo toks pajėgus, kad 1956 m. šio choro pagrindu užgimė Klaipėdos liaudies operos teatras (LOT).

Pirmasis šio teatro spektaklis buvo P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“. Beje, ją dirigavo muzikos mokyklos mokytojas, puikus pianistas, kompozitorius ir dirigentas, tremtinys A. Pozdnejevas, nes K. Griauzdė, gavęs kvietimą išvyko dirbti į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - LMTA).

Vėliau rampos šviesą išvydo operos G. Verdi „Traviata“, P. Mascagni „Kaimo garbė“ ir kt. Likimo ženklas, bet įstojęs į konservatoriją aš patekau būtent į prof. K. Griauzdės dirigavimo klasę. Baigus konservatoriją (1965 m.) ir vėl K. Griauzdė įkalbėjo mane vykti į Klaipėdą vadovauti Liaudies operos teatrui.

Choras visus tuos 70 metų nuolat rengė koncertines programas, dalyvaudavo visose respublikinėse ir vietinėse dainų šventėse, daug koncertavo Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Žmonės, dainavę ir šiandien dainuojantys šiame chore (ir LOT gyvavimo metu), buvo ir yra dainos mylėtojai, visada dirbę be jokio atlygio, turintys kitas profesijas ir pragyvenimo šaltinius. Tarp jų - gydytojai, mokytojai, dėstytojai, mokslų daktarai, inžinieriai ir kt.

Kazys Kšanas chorui „Klaipėda“ vadovauja jau 58-erius metus.
Kazys Kšanas chorui „Klaipėda“ vadovauja jau 58-erius metus.

Papasakokite apie choro „Klaipėda“ vadovus ir didžius istorinius virsmus.

Išvykdamas iš Klaipėdos K. Griauzdė savo suburtą chorą patikėjo vadovauti chorvedžiui Juozui Matučiui, vėliau, chorui jau esant Liaudies operos teatro sudėtine dalimi, jam vadovavo Aleksejus Pozdnejevas, Aleksandras Buzys, Augustinas Kepenis, Robertas Varnas, Juozas Idzelis. Jie visi pastatė po vieną operą, rengė choro koncertus.

Nuo 1965 m., atlikęs karinę tarnybą, pagal Kultūros ministerijos paskyrimą Klaipėdos liaudies operos meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapau aš. Tuo metu choro, kaip ir visos Klaipėdos liaudies operos veikla, buvo apmirusi. Laimei, radau labai stiprią choro tarybą, kurios nariai man labai padėjo visuose organizaciniuose reikaluose.

Vėl surinkęs chorą, į kurį noriai įsijungė daug senbuvių (nuo 1953 metų), pastebėjau tarp jų ne vieną talentingą, solisto duomenis turintį dainininką. Ėmiau galvoti, ką gi su jais galima būtų nuveikti, kokią operą pasirinkti ir pastatyti.

Iki pat 1987 m., kai Liaudies operos teatras buvo reorganizuotas į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą (KVMT), didžiulis mišrus choras dainavo visuose Liaudies operos pastatymuose (J. Strauss „Čigonų baronas“, G. Verdi „Traviata“, G. Donizetti „Meilės eliksyras“, J. Offenbach „Hofmano pasakos“ ir kt.).

Choro dainavimą labai gerai vertino muzikos kritikai. KVMT rinko naują chorą, į kurį, beje, konkurso būdu pateko nemažai LOT choristų. Likusieji, turintys savas profesijas, dirbantys kitus mėgstamus darbus dainininkai, liko miesto mišriame chore, netrukus pavadintame „Klaipėda“. Tačiau reikia pripažinti, kad 1987 m., po minėto didelio virsmo, chorą teko vėl įkvėpti, viską lipdėme, organizavome naujai.

Galime reziumuoti, kad 1953 m. įkurtas choras buvo visa ko pradžia ir varomoji jėga.

Lietuvos televizijoje apie 1967 m. Solistas E. Vasilevskis.
Lietuvos televizijoje apie 1967 m. Solistas E. Vasilevskis.

Kokia to jūsų mokėjimo įkvėpti žmones, burti dainuoti paslaptis?

Labai myliu, mėgstu dainuojančius žmones. Kai tik pamatau galimybę kažką prikalbinti dainuoti - būtinai ja pasinaudoju, t. y. bandau žmogų įpainioti į dainavimo liūną (juokiasi). Atrodo, žmogui sunku: po darbo pavargus skubėti į repeticijas, tobulinti savo balsą, lavintis, kai kam kyla ir problemų dėl šeimos narių nepasitenkinimo.

Choro būrimas, naujų narių paieška - choro vadovo kasdienybė. Tu niekada negali būti ramus. Esi lyg žvalgas!

Kur ta jūsų žvalgybinė zona? Kur atrandate potencialių choristų?

Jų atrandu visur, kur tik einu. Kai esi choro vadovas, visada yra pavojus, kad gali pritrūkti dainuojančiųjų. Tai, žiūrėk, yra, tai jau trūksta bosų ar kitų balsų. Chore vyksta nuolatinė „renovacija“, vis kur nors kažko trūksta. Taip nuolatinėse paieškose ir darbuose net nepajutau, kad chorui „Klaipėda“ vadovauju jau nuo 1965 metų. Nebuvo kada susimąstyti.

Jums choras - visas gyvenimas. Ar įsivaizduojate save be jo?

Greičiausiai, bet jau bandau įsivaizduoti ir gyvenimą be choro. Kai pradedi skaičiuoti, supranti, kad aš su choru „Klaipėda“ esu jau 58-erius metus. Norisi visiems pasakyti ačiū ir išeiti, bet... lyg kas vis sulaiko, kažkoks choro ilgesys, įprotis tai daryti, skubėti, o norinčių užimti mano vietą eilėje lyg ir nėra... Tada pagalvoju, kad dar galiu darbuotis, ir einu. Arba gal sveikata kada sustabdys...

Papasakokite apie planuojamą choro „Klaipėda“ jubiliejui skirtą koncertą.

Dabar turiu gražų įpareigojimą - ruošiamės Klaipėdos miesto mišraus choro „Klaipėda“ 70-mečio jubiliejaus koncertui, kuris vyks lapkričio 25 d. 16 val. Žvejų rūmuose. Artėjant pasirodymams visada pagauna sveikas kūrybinis nervas, noras tarsi išsinerti iš savęs, bet viską parengti maksimaliai gerai.

Į jubiliejinį koncertą atėjusi publika išgirs keletą kūrinių iš būsimos šimtmečio dainų šventės, skambės Lietuvos kompozitorių kūriniai, tradiciškai dainuosime apie jūrą, apie taiką, kuri šiuo laikotarpiu ypač aktuali, įterpsime sakralinę giesmę, prisimindami Amžinybėn išėjusius choro narius ir vadovus. O svarbiausia - aidės scenos iš operų ir operečių! Jas su choru atliks solistai Judita Butkytė-Komovienė, Audronė Levickytė, Tadas Jakas, Vilius Trakys, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė. Solo fleita chorui pritars Vida Kiobke.

Papasakokite apie choro žmones...

Šiuo metu choras jungia apie 40 dainininkų, kadaise yra buvę 60 ir daugiau. Deja, pastaruoju metu dažnas šalies choras išgyvena mažėjimo metą. Dalyvavimas chore reikalauja atsidavimo ir daug laiko, o žmonės turi užsidirbti duonai kasdienei.

Ne visada dainininkams pavyksta suderinti darbą ir pomėgį dainuoti. Džiaugiuosi kiekvienu dainininku, didžiuojuosi jų atsidavimu, meile dainai ir meninės atsakomybės pojūčiu.

Štai Vytautas Lupeika dainuoja chore jau 50 metų! Pagarbiai prisimename ilgametę šviesaus atminimo chormeisterę Genovaitę Maironienę, buvusius operos solistus, vėliau daug metų dainavusius chore S. Šniukštą ir E. Lučkienę, jau iškeliavusius A. Bielskį, V. Navakauską, K. Meškį ir kt.

Ryškų pėdsaką choro gyvenime paliko 1978 m. į kolektyvą įsijungęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų absolventas, dirigentas ir kompozitorius, dabartinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Esu labai dėkingas buvusiems choro tarybos pirmininkams, daug padėjusiems tvarkant organizacinius kolektyvo reikalus: Donatai Jokužienei, Sofijai Kačergienei, Rasai Narbutienei, Irmai Pociutei-Mačiuitienei, Laimai Giedraitienei, Edvardui Mitkui, jau iškeliavusiems amžinybėn Algirdui Aušrai, Aldonai Bliudžiuvienei, Juozui Paulauskui, Valdai Koženiauskienei, dabartinei pirmininkei Reginai Karter.

Jau ketvirtį amžiaus dirbu kartu su savo dukra, pianiste, LMTA absolvente Migle Mosėniene. Tuo labai džiaugiuosi. Ji puiki koncertmeisterė, meistriškai groja net sudėtingiausius operinius klavyrus. Muzikuodami mes lengvai vienas kitą suprantame ir jaučiame. Taip pat Miglė nepaprastai žaviai, profesionaliai veda koncertus. Kaskart tiesiog stebina jos sugebėjimas nepriekaištingai persijungti iš vieno vaidmens į kitą: tuo pat metu groti, akompanuoti, t. y. dirbti koncertmeisterio darbą ir vesti koncertą.

O mes abu neapsieiname be rūpestingosios mamos ir žmonos muzikologės Daivos Kšanienės pagalbos.

Kodėl naudinga dainuoti chore?

Dainavimas chore suteikia žmonėms muzikavimo džiaugsmą, suvokimą, jog dalyvauji reikšmingame kūrybos procese. Taip pat atveria galimybę tobulėti muzikinėje veikloje, sudaro sąlygas bendrauti, dalintis potyriais, koncertinių kelionių metu pažinti savo kraštą bei svečias šalis.

„Jau ketvirtį amžiaus dirbu kartu su savo dukra, pianiste, LMTA absolvente Migle Mosėniene“, - džiaugiasi K. Kšanas.
„Jau ketvirtį amžiaus dirbu kartu su savo dukra, pianiste, LMTA absolvente Migle Mosėniene“, - džiaugiasi K. Kšanas.

Koks choro repertuaras?

Šiuo metu, globojamas Žvejų rūmų, choras „Klaipėda“ aktyviai koncertuoja mieste, Lietuvoje ir užsienyje. Repertuare - įvairių žanrų bei stilių muzika: nuo klasikos iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.

Nemažai dėmesio skiriame Mažosios Lietuvos kompozitorių kūrybai, harmonizuotoms liaudies dainoms, sakralinei muzikai, jūrinės tematikos bei neapolietiškoms dainoms. Nemažą dalį choro programų, tęsiant Liaudies operos teatro tradicijas, sudaro ištraukos iš operų bei operečių. Rinkdamasis repertuarą stengiuosi išlaikyti lygsvarą tarp chorinio, operinio, sakralinio, liaudiško žanrų muzikos kūrinių.

Choras „Klaipėda“ dalyvavo visose Vakarų Lietuvos krašto ir respublikinėse dainų šventėse nuo pat 1955 metų, o šiuo metu aktyviai ruošiamės šimtmečio šventei „Kad giria žaliuotų“.

Tradiciškai choras dainuoja įvairiuose Žvejų rūmų renginiuose. Tai koncertai, skirti valstybinėms šventėms, Laisvės gynėjų dienai, Gedulo ir vilties dienai, advento muzikos vakarai, kasmetiniai kovo pradžios koncertai „Dainuok, pavasario dangau“, šventiniai „Senuosius palydint... Naujuosius pasitinkant“ ir kt.

Nuo 1975 m. dalyvavome septyniolikoje festivalių „Klaipėdos muzikos pavasaris“, koncertavome tarptautiniuose festivaliuose: „Nuoro balsai“ (Sardinija/Italija, 1990), „Europos chorų dienos“ (Brėmenas, Uelcenas /Vokietija, 1993, 1996, 1998, 2000), Ciampino mieste (Italija, 2002), Unterweisene (Vokietija, 2008). Koncertuota Makedonijoje (2006), Vigo mieste (Ispanija, 2010), Punske, Gdanske (Lenkija) ir kt.

Su choru „Klaipėda“ ne kartą yra dainavę žymūs Lietuvos operos solistai Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Eugenijus Vasilevskis, Vytautas Kurnickas, Gražina Kurnickienė, Eduardas Kaniava, Sigutė Stonytė, Asta Krikščiūnaitė, Mindaugas Gylys ir kt. Dažnai choro pasirodymuose dalyvauja klaipėdiečiai solistai Viačeslavas Tarasovas, prof. Valentina Vadoklienė, Rokas Spalinskas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Judita Butkytė-Komovienė, Dalia Kužmarskytė, Tadas Jakas ir kt. Jau daugiau kaip 20 metų trunka kūrybinė draugystė su Klaipėdos Kazimierų draugija. Kasmet kovo 4 d. surengiame nuotaikingą koncertą Šv. Kazimiero dienai paminėti.

Mišraus choro „Klaipėda“ jubiliejinis 70-mečio koncertas Klaipėdos žvejų rūmuose vyks lapkričio 25 d. 16 val. Renginys nemokamas.

Vitos JUREVIČIENĖS ir asmeninio albumo nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder