Akimirkos stabtelėjimas su nauja „Baltija“

Šis „Baltijos“ almanache debiutuojančio Edžio Jurčio trieilis tapo pagrindiniu literatūrinio- kultūrinio almanacho „Baltija“ pristatymo vakaro leitmotyvu. Naujas 2022-ųjų metų leidinys pristatytas buvo spalio 3 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, festivalio „Inkultūracija“.

„Baltija“ išeina kartą per metus ir yra leidžiama per tris dešimtis metų. Pastaraisiais metais jo sudarytojos yra Sondra Simana ir Julija Baranova.

Šiltai pasitikdama į almanacho sutiktuves gausiai susirinkusius jo kūrėjus ir skaitytojus Sondra akcentavo, kad „Baltija“ yra bendruomeninis leidinys, kurį mes kuriame visi drauge.

„Norėčiau, kad visi namai turėtų vidinius kiemus. Kad “Baltija„ būtų namai su vidiniu kiemu. Saugi susitikimų erdvė“, - rašo S. Simana šiųmetės „Baltijos“ įžanginiame žodyje.

O pristatydama leidinio koncepciją, vardija, kad jo prioritetai - nauji vardai literatūroje, rašytojų dar nespausdinti tekstai, vertimai, maloni duoklė kultūriniam pulsui I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatų, Klaipėdos kultūros magistrų ir iškilių menininkų pristatymas, istorinės temos.

„Šiais metais “Baltijos„ vidinis kiemas kvietė apmąstyti asmeninę laisvę. Sudėtingu metu dėl pasaulinės pandemijos ir karo Ukrainoje pamatėme, kiek daug dalykų priklauso nuo asmeninės žmogaus pozicijos. Kaip vieni tampa aklais ir sutrikusiais žmonėmis, nekeldami klausimo - kodėl, o kiti išlieka asmeninio ryšio kontakte, ieškodami atramos į žmogus žmogui idėją“, - pastebi S. Simana.

Almanacho pristatymą moderavęs literatūrologas Marijus Šidlauskas replikavo, kad Klaipėdos literatams vidinio kiemo tema yra kiek problematiška, nes jiems būdingas uždarumas. „Būtų taip gerai, kad kas ir iš šono pažiūrėtų, parašytų apie šį almanachą, nes Klaipėdoje visi vieni kitus pažįstame. Jeigu ką aštriau pakritikuosi, įsižeis, kitą kartą iš viso tekstų negausi“, - menininkų bendruomenės subtilybes atskleidė M. Šidlauskas.

Literatūrologas Marijus Šidlauskas džiaugėsi literatūrinio, kultūrinio almanacho „Baltija“ branda.

Šiais metais almanache publikuojami dvidešimt devynių autorių tekstai.

„Nors esu sugadintas skaitytojas, bet man skaityti šią “Baltiją„ buvo įdomu. Jos tekstas ir literatūriškas, ir sustabdantis. Suprantama, kad mane labiausiai domina literatūriniai debiutai, tačiau vienas įdomesnių straipsnių buvo labai profesionaliai parengtas, daug naujų dalykų pateikiantis istorikės Raimondos Nabažaitės tekstas apie Jono bažnyčios archeologinius tyrimus“, - pasidžiaugė literatūrologas.

R. Nabažaitė, dėkodama už dėmesį, visus susirinkusiuosius ragino prisidėti prie Jono bažnyčios atstatymo, aukojant jai lėšas.

Pažymint I. Simonaitytės metus, almanache publikuotas Aušros Žemynos Kavaliauskienės straipsnis „Vanagų kaimo žiniuonės paveikslas: pagal Ievos Simonaitytės “...o buvo taip", kuriame autorė nagrinėja rašytojos kūrybos ištakas ir pristato jos romanuose aprašytų veikėjų prototipus.

Apie I. Simonaitytės literatūrinę premiją pelniusią Sondros Simanaitienės ir Jurgos Petronytės sudarytą knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ savo impresijomis almanache pasidalija „Vakarų ekspreso“ žurnalistė Gražina Juodytė, o kita šios premijos laureatė Daiva Molytė, nominuota už knygą „Kaligrafijos eskizai“, atsako į Nijolės Kliukaitės-Kepenienės klausimus.

Almanacho pristatymo vakaro dalyviai turėjo progos gyvai išgirsti, kaip savo kūrybą skaito debiutuojantys jauni rašytojai: Rokas Drukteinis, Aistė Rekašiūtė, Edis Jurčys, Eglė Pukaitė, Dominykas Matulionis.

Fotomenininkas Edis Jurčys nustebino jautriais haiku.

M. Šidlauskas negailėjo jiems palaikančių ir padrąsinančių žodžių, atvirai džiaugėsi jaunaisiais Klaipėdos kūrėjais.

„Baltijos“ puslapiuose savo kūrybą publikuoja ir gerai žinomi pajūrio žodžio meistrai: Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, Meilė Sposmanytė, Elena Karnauskaitė, Juozas Šikšnelis, Algis Kuklys.

Dailininkai Edvardas Malinauskas, Gražina Oškinytė, Arūnas Sakalauskas papuošė leidinį savo kūriniais. Menotyrininkės Kristina Jokubavičienė, Nijolė Tumėnienė apžvelgė šių Klaipėdos dailės grandų kūrybinį kelią.

Almanacho viršelius šįkart iliustravo, leidinio koncepciją atspindintis, akimirkos grožį ir trapumą pagaunantis G. Oškinytės grafikos kūrinys „Svarbūs taškai“ ir simboliška Martyno Jankevičiaus fotografija, kurioje užfiksuota „Kardo“ monumento Klaipėdos skulptūrų parke griūtis.

Ukrainos karo ir laisvės temą „Baltijos“ almanache jautriausiai paliečia skyrius „Poezijos vertimai“, nes jame publikuoti net penkių ukrainiečių autorių poezijos vertimai, kuriuos pateikė Jūratė Sučylaitė, Marius Burokas. Vakaro metu vertėjai po keletą eilėraščių vertėjai paskaitė garsiai ir tą akimirką daugelis susirinkusiųjų nubraukė ašarą.

Literatūrinės „Baltijos“ banga nuplovė širdį.

anksčiau atverdavau tau langą

tarsi delnu semčiau paukščių balsus

ir jais tave prausčiau.

stiklas buvo visai neaštrus.

nedvelkė baime.

tik dangaus platybe.

tada atvėriau tau lubas.

užverstas didžiuliu pilku sviediniu

visai nepanašiu į paukštį

mūsų buvo daug - ten, po lubomis.

ir aš žinojau - turiu išeiti.

nes tu manęs lauki.

kiek pamenu

nuolat ką nors atverdavau - širdį, duris, atlapodavau drabužį, chirurgo

žirklėmis žaizdą

atverdavau pilną žemių

ir tik žemės tau, girdi,

neatversiu.

neleisiu tavęs į ją.

laikysiu, pririšusi už lopšinės sūnui,

už pirmos nakties kartu,

už skaitytos ant grindų knygos -

bendrabutyje, ukrainietiškai, pirmąkart -

už geltonų tulpių...

neatversiu tau žemės -

iš giliausios duobės ištrauksiu,

iš atokiausios griovos parsivesiu

už plauko, kaip už paukščio balso už lango

danguje, apie kurį galvojome,

kad jis taikus

bet ir dangaus tau neatversiu, girdi?

nes tu reikalingas man čia.

gyvas.

Katerina Michalicina