Aukcionas Klaipėdoje priminė istorinę mecenatystę

Klaipėdoje sėkmingai įvyko pirmasis meno kūrinių aukcionas, kurio metu surinktos lėšos atiteko šv. Jono bažnyčios atstatymo fondui. Organizatoriai neabejoja, kad tai – tik pradžia.

Greta bažnyčios pamatų likučių Turgaus gatvėje penktadienį įvykusio renginio metu pasiūlyta įsigyti Klaipėdos menininkų dovanotų darbų bei autentiškų, pernai archeologinių tyrimų metu rastų bažnyčios fragmentų – pokariu nugriauto pastato skalūninės stogo dangos likučiai ir 1854 metų gaisrą menančių olandiškų plytų bei čerpių gabalėliai.

Varžantis netrūko azarto, daugiausiai dėmesio sulaukė istoriniai architektūriniai elementai ir Dano Andriulionio tapytas paveikslo „Senosios Klaipėdos sargas“ (2012 m.). Pardavus juos gauti 312 eurų, kurie perduoti bažnyčios atstatymo fondui.

Aukcione taip pat pristatytas Klaipėdos kultūros magistro, marinisto Edvardo Malinausko dovanotas paveikslas „Rudenėjant“ (2021 m.) ir menininkės Neringos Poškutės instaliacija „Mero žiedas“ (2019 m.), šįkart šie kūriniai liko neparduoti, tačiau jie viešam pardavimui bus pasiūlyti ateityje.

„Esame įkvėpti tokios sėkmės, tikimės, kad kitą aukcioną pavyks surengti dar šiais metais, tai galėtų būti kalėdinis renginys“, – sakė aukciono organizatorius Marius Tumšys.

Aukcionas ateityje turėtų pasipildyti kitų Klaipėdos menininkų darbais.

Visi prie bažnyčios atstatymo prisidėjusių žmonių vardai atsidurs specialioje knygoje, kurios įrašai ateities kartoms liudys apie visus, kurie padėjo siekti šio tikslo. Kaip sakė aukcioną stebėjusi menininkė Sondra Simana, šis renginys yra puikus istorinės mecenatystės pavyzdys – būtent bendruomenės nariai praeityje vienijo jėgas ir pagal galimybes padėdavo įgyvendinti didžiausius miesto užmojus.

Sėkme pasidžiaugė bažnyčios atstatymo fondo vadovė Lilija Petraitienė, Klaipėdos liuteronų bendruomenė, o renginio metu koncertavusio choro „Aukuras“ vadovas Alfonsas Vildžiūnas ir solistė Beata Ignatavičiūtė vylėsi, jog vieną galės dainuoti ne prie bažnyčios griuvėsių, o jos viduje.

Kodėl Klaipėdai taip svarbu atstatyti šią bažnyčią – į šį klausimą atsakė archeologė Raimonda Nabažaitė.

„Visų pirma  – tai istorinė reikšmė. Klaipėda neteko visų bažnyčių, kurios buvo pastatytos iki Antrojo pasaulinio karo, neliko dominančių, kurios išryškintų miesto struktūrą. Juk, žvelgiant iš viduramžių perspektyvos, miestas apskritai negalėjo būti be bažnyčios.

Todėl šv. Jono bažnyčios atstatymas būtų senojo Klaipėdos veido atkūrimas.

Antra – ši bažnyčia būtų atminties kultūros simbolis, primintų miesto senbuvius, kurie Klaipėdą kūrė, tačiau buvo priversti palikti ją dėl karo. Tai buvo evangelikai liuteronai, ši bažnyčia – jų būties įprasminimo akcentas“, – pasakojo Raimonda Nabažaitė.

Šis aukcionas – viena iš ciklo „Gyvos gatvės“ dalių. Tokia iniciatyva vyksta daugelyje Europos miestų, ja siekiama įtraukti vietos bendruomenes į kultūrinius ir ekonominius procesus, įgalinti miestiečius veikti ir kurti.

Klaipėda prie tarptautinio projekto prisijungė 2019 metais.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder