„Aukso paukštės“ atskrido į Klaipėdą

Už reikšmingą, aktyvią, kūrybišką, novatorišką pastarųjų metų veiklą laureatu nominacijoje „Geriausias vaikų arba jaunimo choras ir vadovas“ tapo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras ir jo vadovė Jolanta Vyšniauskienė.

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras gyvuoja nuo 1946 m.

Per tą laiką jam vadovavo daug talentingų mokyklos pedagogų chorvedžių. Ilgainiui kolektyvas tapo svarbus ne tik mokyklos, bet ir Klaipėdos krašto kultūriniame gyvenime: surengė daugybę koncertų, dalyvavo chorinės muzikos festivaliuose-konkursuose, visose miesto ir šalies dainų šventėse, 1980 m. pelnė Geriausiojo choro vardą. Šį chorą garsina ne tik aktyvi koncertinė veikla, bet ir praktinio-mokomojo pobūdžio vaidmuo ugdant jaunuosius Lietuvos chorvedžius.

Choro kūrybinę veiklą paženklino tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse užimtos pirmosios (1987, 1995 m.) ir antrosios (2011, 2018 m.) vietos, gauti specialieji prizai (1992, 1995 m.), Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse „Mes - Lietuvos vaikai“ iškovotos pirmosios vietos (2008, 2011, 2019 m.). Kolektyvas koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Dalyvavo Lietuvoje rengiamuose festivaliuose.

Nominacijoje „Naujai susibūręs mėgėjų meno kolektyvas“ laureatu tapo Klaipėdos krašto tautinių instrumentų orkestras „Trimitatis“, vadovė Algytė Merkelienė, dirigentas Vytautas Tetenskas, grupių vadovai Jurgita Petkutė-Marcinkienė, Loreta Tumanovienė, Anatolijus Tumanovas.

Tautinių instrumentų orkestras „Trimitatis“ įsikūrė 2019 m. Klaipėdoje. Kolektyve muzikuoja Klaipėdos ir aplinkinių miestų profesionalūs instrumentalistai, pedagogai bei gabiausi jų mokiniai. Orkestro instrumentarijus - tradiciniai bei transformuoti lietuvių liaudies instrumentai: kanklės, birbynės, lamzdeliai, skudučiai, ragai, skrabalai, tabalai ir kt.

Pagrindinė kolektyvo idėja - saugoti savo tautos etninį ir kultūrinį tapatumą, siekiant visais įmanomais būdais puoselėti šalies kultūrines, menines ir dvasines vertybes.

Kolektyvo siekis - muzikavimo patirtį ir įgūdžius perduoti jaunajai kartai bei supažindinti klausytojus su tautinių instrumentų orkestro ir ansamblių atliekama tautine muzika.

Pagrindinis kolektyvo kūrybinis tikslas - išsaugoti charakteringas tautinių instrumentų orkestro žanrines savybes ir tautiškumo bruožus, išryškinant natūralius instrumentų registrus bei spalvas. Parengtose koncertinėse programose atliekamas tik lietuviškas repertuaras, kurį sudaro tiek tradiciniai instrumentiniai pavyzdžiai, tiek autorinės kūrybos kūriniai.

Programose skamba ir atskirų vienarūšių instrumentų ansamblių atliekami kūriniai.

Orkestras „Trimitatis“, gyvuojantis tik ketvirtus metus, jau parengė ne vieną koncertinę programą, pristatytą Klaipėdos, Vilniaus, Palangos, Kretingos, Tauragės, Trakų, Troškūnų (Anykščių r.) publikai. Kolektyvas dalyvauja šalies festivaliuose, šventėse, seminaruose, kūrybinėse laboratorijose.

Į LMTA Klaipėdos fakultetų Koncertų salę gegužės 20 d. susirinkę žiūrovai turėjo galimybę stebėti kolektyvų koncertą ir nominacijų teikimo ceremoniją.

Garbingas nominacijas - „Aukso paukštes“ - kolektyvams įteikė Lietuvos nacionalinio centro direktorius Saulius Liausa ir Mėgėjų meno skyriaus vedėja Jolanta Kisielytė-Sadauskienė.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis, sveikindamas Stasio Šimkaus konservatorijos mišrų chorą ir tautinių instrumentų orkestrą „Trimitatis“, išskyrė šių kolektyvų veiklos reikšmę Klaipėdai ir Lietuvai.

Metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams 1999 m. įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

„Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.