Bažnyčios šventoriuje – mįslinga kaulynė

Šiame Mažuoju Vatikanu save pristatančiame Žemaitijos mieste sklando legendos apie paslaptingas kriptas ir tunelius, kurie esantys po bažnyčia, vienuolynu ir vedantys iki grafų Tiškevičių dvaro ar net po Akmenos upe.

„Netikėtas radinys. Manau, ten net ne viena kripta. Įdomiausia, jog analizuojant Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios inventorizacijos dokumentus apie aptiktus palaidojimus, kriptas nepavyko rasti jokių žinių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Ši paslaptis galėjo ir likti neatskleista, jei ne vienuolių sumanymas rekonstruoti šventoriuje esančius parapijos namus, tad šiems darbams atlikti buvo pasamdyti archeologai, kurie turėjo atlikti aplinkos tyrimus. Kasinėta prie pat parapijos pastato ir mūrinės tvoros, palei kurią ir glūdėjo paslaptingoji kripta.

Tyrimus atlikęs archeologas Simonas Sprindys įvardijo, kad atidengtas vos 1 kv. m plotas, ir apie 2 m gylyje aptiktoje kriptoje buvo dešimtys žmonių kaukolių, tūkstančiai kaulų. Akivaizdu, jog tai – tik siūlo galas, tad bažnyčios šventoriaus žemė gali slėpti ištisą kriptų tinklą su nežinomais XVIII a. vidurio (rasta 1752 m. carinės Rusijos moneta denga) palaidojimais.

Kretingoje atkasta kripta su žmonių palaikais gali būti tik pirmasis laukiančių didesnių atradimų etapas.

Anot J. Kanarsko, dabartinė katalikų bažnyčia statyta 1610-1617 m., o tais laikais miesto kapinių nebuvo: turtingesni ir įtakingi, kilmingi žmonės laidoti po bažnyčios altoriumi įrengtose kriptose, o kiti – mūrine tvora apjuostoje bažnyčios teritorijoje (šventoriuje).

„Tik 1796 m. pradžioje buvo įrengtos miesto kapinės, kurias dabar vadiname senosiomis. O iki tol laidota ir po altoriumi, ir šventoriuje, po bažnyčia, ir net už tvoros: po buvusio banko pastatu, šalia špitolės. Taigi, dabar įdomiausia, kokiu tikslu buvo po žeme įrengta kripta ar kelios kriptos, nes visur buvo pavieniai kapai“, - svarstė istorikas.

Archeologas S. Sprindys tikino, jog klausimų kol kas daugiau nei atsakymų, tačiau keletą versijų galima iškelti.

„Tai gali būti ir osuarijus: statinys (talpykla) žmonių kaulams, rastiems atliekant kasinėjimus, surinkti. Žemaičiai vadina kaulyne. Mes pamatėme, kad virš kriptos būta kito, XVIII a. pab. - XIX a. pr. statinio: gal koplytėlės, gal stacijos. Svarstytinas ir toks variantas: vykdant kažkokius statybų darbus šventoriuje buvo surinkti jame palaidotų žmonių palaikai ir sudėti į specialiai po žeme įrengtą osuarijų. Kriptoje neradome karstų likučių, tik kaulus: vadinasi, tai tikrai yra perlaidojimo atvejis“, - pasakojo tyrėjas.

Savo ruožtu J. Kanarskas pasidalijo ir kitokia teorija: galimai kripta buvo skirta vietiniam (miesto bei parapijos) elitui.

„Aš net neabejoju, kad ten ne viena kripta. Palei šventoriaus tvorą toje kriptoje galėjo būti laidojami įtakingesni, turtingesni žmonės, kuriems neliko vietos dar garbingesnėje – po altoriumi“, - sakė istorikas.

Iš archeologinio šurfo ištraukta tik dalis palaikų. Daugybė kaulų, kaukolių dar liko: tai matyti plika akimi, žvelgiant į šurfo sieneles (archeologai negali be specialaus leidimo plėsti tyrimų). Yra vilties, jog šventoriaus paslaptys bus atskleistos artimiausioje ateityje, nes detaliems tyrimams esą neprieštarauja vienuoliai, bažnyčios vadovybė, o ir Kretingos rajono valdžia suinteresuota atskleisti dar daugiau faktų apie ir taip savo istorija turtingą Kretingą.

„Kaulai išvežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą tyrimams: bus nustatyta, kiek žmonių palaikų mes radome. Taip pat kreiptasi į paveldosaugininkus prašant įvertinti aptiktų, virš kriptos esančių pamatų vertingąsias savybes, nes nedemontavus pamatų negalima plėsti tyrimų ir bandyti atverti visą kriptą. O gal kriptas. Niekas nežino, kas ten po žeme išties glūdi...“ – intrigavo S. Sprindys.

Na, o Kretingos gidai jau svajoja apie naują turistinį objektą, susijusį su miesto požemiais. Ne vienerius metus vedamos ir yra populiarios ekskursijos į Kretingos bažnyčios kriptas (pasak legendos, karo su švedais metu vienoje jų buvo užmūryta per 100 kretingiškių moterų, vaikų, senelių ir vienuolių), Šv. Antano rūmų rūsį, Tiškevičių koplyčios mauzoliejų.