Čiurlionio 150-metis: paskaita apie genijaus gyvenimą ir kūrybą
Lektorė B. Skaisgirienė pasakojo apie Čiurlionio vaikystę, nuolat namuose skambančią muziką bei genijaus santykius su šeimos nariais.
„Čiurlionis savo šeimos nariams galvodavo pravardes. Pavyzdžiui, savo seserį jis buvo praminęs „buriniu laivu“, nes ji mėgdavo dėvėti plačias sukneles“, – dėstė lektorė.
Anot B. Skaisgirienės, Čiurlionio gabumai muzikai buvo pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje. Mažasis Kostukas skambinti klavišiniais išmoko iš savo tėvo, kuris dirbo vargonininku. Kostukas stebėdavo kaip tėvo pirštai juda klaviatūra ir vėliau, iš atminties, pats taip grodavo.
Aplinkiniams pastebėjus neeilinį Čiurlionio talentą, jis buvo išsiųstas muzikos mokytis į Plungę, o vėliau – netgi ir į mokyklas Varšuvuje ir Leipcige.
Nors skambinimą klavišiniais M. K. Č. atrado labai anksti, tapyti jis pradėjo tik baigęs muzikos mokslus Leipcige.
Paskaitoje paminėta ir Čiurlionio tautinė tapatybė – jo tėvas buvo Lietuvos lenkas, o mama iš Bavarijos kilusi vokietė. Nors Čiurlioniai ir gyveno Lietuvoje, jų šeimoje vyravo lenkų kalba.
Lietuvių kalbą M. K. Č. atrado susipažinęs tik su būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene. Ši pažintis menininkui padarė didelę įtaką ir jo kūryboje.
„Įdomu ir tai, kad iš pradžių Čiurlionio kūriniai yra labai tamsūs. Jų koloritas prašviesėja tik Čiurlioniui susipažinus su Sofija“, – pabrėžė B. Skaisgirienė.
Anot B. Skaisgirienės, Čiurlionį turime laikyti ne tik dailininku ir kompozitoriumi, bet ir žodžio meistru. Pasak paskaitos vedėjos, kiekvienas Čiurlionio laiškas žmonai yra atskiras literatūros kūrinys.
Lektorė taip pat paminėjo skurdų kūrėjo gyvenimą ir tragišką jo lemtį. „Nuolatinis nepriteklius, badas išsekino menininką. Jam prasidėjo nerviniai priepuoliai, todėl žmona Sofija nusprendė jį paguldyti į sanatoriją“, – aiškino ji.
Gydykloje Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu ir mirė. Menininkas taip niekad ir nesusipažino su ką tik gimusia dukra Danute. Kūrėjas pripažinimo sulaukė tik po mirties.
Renginiui pasibaigus, paskaitos klausytojai ėmė dėkoti lektorei bei kelti klausimą kodėl į paskaitą susirinko tik 11 klausytojų.
„Nesuprantu, sunku pagalvoti, kad prie šalimais esančios kepyklėlės buriuojasi daug daugiau žmonių, nei, kad čia... Juk tokia naudinga paskaita buvo“, – įspūdžiais dalinosi paskaitos dalyvė Violeta.
Į biblioteką atvykęs Liutauras ėmė aiškinti, kad Lietuva yra šalis, kurioje vyrauja popkultūra ir didžioji dalis visuomenės yra linkę pasirinkti madingesnius renginius.
„Jūs pažiūrėkit kiek dabar dainininkai už vieną vakarą uždirba, kiek jiems sumoka pinigų, o čia nemokamai ir beveik tuščia... Gaila, kad neina žmonės“, – nurodė jis.
Paskaita „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ yra „Čiurlioniui 150“ kultūros programos dalis. Ši programa skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Ji tęsis visus 2025-uosius metus ir apjungs menininkus, kultūros įstaigas bei kūrėjų bendruomenes Lietuvoje ir pasaulyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą