2025-ieji visoje šalyje skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečio jubiliejui.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, pasak jo vadovės Godos Giedraitytės, šiuos metus paminės daugiasluoksnę Lietuvos genijaus kūrybą pristatančių renginių programa „Hommage à Čiurlionis“.
"Mūsų renginių ciklą pradėjo M. K. Čiurlionio simfoninės muzikos koncertas Sausio 15-ąją.
Svarbiausias M. K. Čiurlioniui dedikuotų metų įvykis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre - pasaulinė šokio spektaklio „Hommage à Čiurlionis“ premjera.
Vienaveiksmį spektaklį „PraRegėjimai“ balandžio 26 d. 18.30 val. salėje „Jūra“ pristatys lietuvių kūrėjų komanda - kompozitorius Arvydas Malcys ir choreografė Edita Stundytė.
O antroje dalyje bus parodytos šešios jungtinių šokėjų ir kompozitorių pajėgų sukurtos choreografinės miniatiūros, įkvėptos M. K. Čiurlionio paveikslų ir muzikos.
Šios kompozicijos įsilies ir į rugpjūčio 16 d. Skulptūrų parke KVMT kūrybinės komandos ruošiamą nemokamą renginį - misteriją „REX“. M. K. Čiurlioniui skirtų muzikinių renginių bus ir rudenį", - anonsavo G. Giedraitytė.
Čiurlionio vidinio pasaulio garsai
Pirmosios vakaro „Hommage à Čiurlionis“ dalies - šokio spektaklio „PraRegėjimai“ kompozitorius Arvydas Malcys yra redagavęs ir instrumentavęs keliolika Čiurlionio kūrinių, tačiau muzikoje šokio spektakliui „PraRegėjimai“ tiesioginių aliuzijų ar Čiurlionio citatų nėra.
"Mūsų sampratoje Čiurlionis dažnai iškyla kaip vienišius ir atsiskyrėlis, paniręs į savo vizijas. Tačiau jo gyvenimas buvo labai aktyvus: Varšuva, Leipcigas, Sankt Peterburgas, Praha, Dresdenas, Niurnbergas, Miunchenas, Viena, kelionės į Krymą, Kaukazą, Austriją, Latviją.
Anot amžininkų, tai buvo plačių pažiūrų žmogus, turėjęs humoro jausmą ir romantinį polėkį. Jis domėjosi astronomija ir matematika, fizika ir chemija, istorija, geologija ir numizmatika.
Manau, kad Čiurlionis yra tarsi lietuvių meno kertinis akmuo, atspirties taškas kiekvienam menininkui.
Mane labiausiai domino, ką Čiurlionis jautė, kuo domėjosi, apie ką svajojo, kaip girdėjo muziką, ko troško.
Kurdamas muziką bandžiau išreikšti menininko jausmus ir mintis, svajones ir nusivylimus, kančias ir džiaugsmus.
Baleto struktūroje svarbūs keli akcentai, muzikinės dramaturginės kulminacijos: tai menininko dialogai studijoje su pačiu savimi ir svarbus įvykis Lietuvos kultūros istorijoje - Pirmosios lietuvių dailės parodos atidarymas Vilniuje 1907 metais", - sakė A. Malcys.
Menininko pašaukimo analizė
Spektaklio choreografė Edita Stundytė sakė, kad baletas „PraRegėjimai“ - tai abstraktus savo pašaukimui atsidavusio Menininko paveikslas, įkvėptas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybės ir realių jo biografijos faktų - pažinties su savo būsima žmona Sofija Kymantaite ir 1906 metais Vilniuje pirmą kartą surengtos Pirmosios lietuvių dailės parodos.
"Tai spektaklis apie menininko pasaulėjautą, išgyvenimus, kūrybines kančias, košmarus, įkvėpimą ir meilę.
Jo veiksmas vyksta belaikėje erdvėje tarp realybės ir sapno: menininkas rengiasi parodai ir patiria įvairias būsenas, haliucinacijas, regėjimus. Tačiau pasitaiko ir nušvitimo, praregėjimo blyksnių - kai jam pavyksta įgyvendinti savo sumanymą ar kai jis sutinka savo mylimąją-mūzą", - sakė E. Stundytė.
Spektaklio idėją, anot choreografės, įkūnys trys veikėjai - Menininkas, Mūza-Mylimoji (abu vaidmenis atliks ta pati baleto artistė) ir Minia (visuomenė).
"Spektaklis konstruojamas kaip Menininko ir Minios priešprieša. Minią vaizduoju kaip lengvabūdišką elementą, šiek tiek ironizuojant ir šaržuojant, kad sukurtume kontrastą su Menininko emocinėmis scenomis ir giliais išgyvenimais.
Mūza-Mylimoji yra jo įkvėpimas ir išsigelbėjimas, o Minia nuolatos jiems trukdo.
Iš vienos pusės, Menininkas žino, kad jam pavyko sukurti tikrą šedevrą, bet iš kitos - jis susiduria su visuomene, kuri jo meno nesupranta. Minia nemato šviesos, kurią skleidžia paveikslas", - kalbėjo choreografė.
Pats Čiurlionis savo dienoraščiuose liudijo, kad menininkui, nepaisant aplinkinių nesupratimo ar pasipriešinimo, svarbiausia yra jo pašaukimas, misija - nešti ir skleisti savo vidinę šviesą:
„Reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie, išvydę, patys rastų šviesos savyje ir eitų [savo] keliu… (…) Šviesa prieš audrą, audra, ir po audros šviesa - taip nuo pasaulio pradžios.“
Ši Čiurlionio citata, anot E. Stundytės, yra pagrindinis šokio spektaklio „PraRegėjimai“ leitmotyvas.
Paveikslų interpretacijos
Antrojoje šokio vakaro „Hommage à Čiurlionis“ dalyje žiūrovai išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės kūrėjų kompozicijas pagal Čiurlionio paveikslus.
Pasak teatro vyriausiojo choreografo ir baleto tarnybos vadovo Aurelijaus Liškausko, šis pasirodymas išaugo iš kelerius metus vykusio projekto „Dėmesio! Baletas“ ir šiemet yra labiausiai tarptautiškas, jame dalyvauja kūrėjai iš keturių šalių. Kai kurie iš jų tik įsitraukę į šį projektą sužinojo apie Čiurlionį ir jo kūrybą.
„Ši dalis bus tarsi jaunųjų kūrėjų dialogas su Čiurlioniu ir tarpusavyje. Šokėjai kuria kompozicijas pagal Čiurlionio paveikslus ir pagal specialiai jų kompozicijoms sukurtus elektroninės muzikos garso takelius, kuriuos taip pat įkvėpė Čiurlionio tapyba ir muzika“, - sakė A. Liškauskas.
Autorines šokio kompozicijas pagal pasirinktus Čiurlionio paveikslus sukūrė KVMT baleto artistai Romanas Semenenko ir Daria Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernatas Blay Boschas (Ispanija) ir Mantas Ūsas (Lietuva). Muziką jiems kūrė Yana Shliabanska (Ukraina), Dylanas Iulianas (Italija), Kristijonas Lučinskas, Donatas Bielkauskas, Jonas Raudonius, Andrius Stakelė (Lietuva).
A. Ruvoletto sukūrė šokį įkvėpta paveikslo „Pasaka II“, kuriame vaizduojamas kūdikis, sėdintis ant aukštos kalvos ir tiesiantis rankytes į pienės pūką, o virš jo sklendžia erelis.
"Šokio kompozicijoje nusprendžiau sukurti duetą: vyras įkūnija erelį, o moteris - kūdikį. Kiekvienam stengiausi sukurti savitą kūno kalbą ir perteikti atmosferą, kuri būtų tokia pat švelni kaip paveikslo fonas.
Šokis pasakoja, kad iš pradžių erelio bijojęs vaikas palaipsniui ima vis labiau juo pasitikėti, nes supranta, kad paukštis nėra jo priešas, o sergėtojas", - dalijosi savo interpretacija choreografė.
E. Bruno sukūrė šokio kompoziciją „Neregimųjų aidai“ pagal Čiurlionio paveikslą „Miške“.
Pasak choreografės, jai pasirodė, kad šiame Čiurlionio kūrinyje miškas saugo paslaptingą senųjų dvasių energiją.
Savo kompozicijoje ji atgaivino būtybes, gyvenančias miško šešėliuose - sunkiai pastebimas, pavojingas, bet sykiu trapias bei jautrias. Choreografiją atlieka trys baleto šokėjos, skleidžiančios moterišką energiją - gaivališką, nesutramdomą, priklausomą nuo gamtos ritmų.
„Mano tikslas - kad muzika ir choreografija įtrauktų žiūrovus į užburiantį pasaulį, kuriame galima patirti miško paslaptį ir grožį“, - sakė Elly.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą