Licėjus

Šis 1911 metais iškilęs jugendo stiliaus pastatas, laimei, išlikęs iki mūsų dienų beveik nepakitęs

(2)

Pavasaris. Tvarkiau savo atvirukų kolekciją ir akis užkliuvo už šio ypatingo grožio vaizdo. Klaipėdietis fotografas Johannesas Schenkė sukūrė kone šedevrą, jei taip galima pasakyti apie komercijai (atvirukams) naudojamą motyvą.

Jis – retas, nes nuotrauka daryta ankstyvą pavasarį, ir joje ne tik puikiai surežisuota kompozicija, bet ir įamžinti ką tik išsprogę kaštonų lapai.

Ta trumpalaike, nuostabia salotine spalva. Neužilgo ir mes ja mėgausimės.

Šis 1911 m. iškilęs jugendo stiliaus pastatas, laimei, išlikęs iki mūsų dienų beveik nepakitęs.

Tik žalvariniai bokšteliai nusidažę samanų spalva.

Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjus.

Mažai žinojau apie jo istoriją, tad teko gerokai nustebti: prieš šimtmetį čia veikė moderniausia aukštesnioji mokykla visoje Prūsijoje.

Paskutiniojo Vokietijos imperatoriaus Wilhelmo II žmonos Augustės Viktorijos (1881-1921) vardu pavadintame licėjuje buvo įrengta šildymo sistema su automatiniu temperatūros ir vėdinimo reguliavimu, dulkių išsiurbimu.

Istoriniuose šaltiniuose užsimenama ir apie itin puošnią aulą, išgražinta freskomis ir vitražais.

Laiptinėje ant sienų kabėjo kelios marmurinės lentos su Homero "Iliados" siužetais.

Vestibiulyje buvo išvedžiotas prasmingas įrašas "Frohes nehmen, froling geben - erfulltes Haus mit rechten Leben" (Džiaugsmingas įgijimas, žaismingas perteikimas leis šį namą pripildyti gyvenimo tiesų).

Pastato kieme puikavosi fontanas su bronzine vaza (neišliko ir neteko girdėti apie šio mažosios architektūros element atkūrimą).

Pirmaisiais metais čia buvo 10 klasių, mokėsi 278 moksleivių.

Na, o pats atvirukas išsiųstas tada, kai licėjus buvo paverstas karo ligonine (lazaretu): Pirmojo pasaulinio karo metais.

1915 m. lapkričio mėnesį lazarete besigydęs Reinholdas šiame atvirlaiškyje parašė žinutę savo broliui Walteriui Goldschmittui, gyvenusiam nedideliame Jüterbogo miestelyje šiaurės rytų Vokietijoje.

Mergaičių licėjus veikė ir po Pirmojo pasaulinio karo, ir lietuviškuoju tarpukariu.

Karo ligonine pastatas vėl tapo 1941 m.

Mokyklos direktorius Hansas Lobsienas buvo paimtas į kariuomenę ir žuvo fronte.

Dabar čia įsikūręs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas.

Kristijono Donelaičio gatvėje, visai netoli skvero su paminklu jam. Ir liepomis, kurių šalinimas neseniai sukėlė tikrą skandalą Klaipėdoje.

Seni medžiai.

Bet be jų neįsivaizduoju šio skvero, nes lapuočiai puikiai atspindi metų laikus.

Ekrano nuotr.
Antroji atviruko pusė. Yra firminis antspaudas su užrašu "Königliches Garnison Lazarett * Memel" (Mėmelio karališkojo garnizono lazaretas).

KOMENTARAI:

Dalia Kiseliūnaitė

Tai kad nelabai universiteto

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje   

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder