Dvarų sodybos be ateities? Tyrimų stoka kelia grėsmę paveldui

Komandos narė, Kultūros paveldo departamento Sodybų skyriaus vedėja Indrė Kačinskaitė sako, kad reikia nuoseklių ir sistemingų ne tik pavienių objektų, bet viso dvarų sodybų paveldo tyrimų, kad būtų galima tinkamai užfiksuoti nykstančias dvarų sodybas, nes dabartinės žinios apie jas yra itin menkes ir nepakankamos.

„Labai stokojama sisteminių tyrimų, kad būtent visapusiškai būtų pažvelgta į dvarų paveldą ir būtent mokslas būtų įtrauktas į šitą sritį. (...) 2003 metais buvo parengta ir Vyriausybės patvirtinta tokia išsaugojimo programa, tačiau neskyrus jokio finansavimo nebuvo įvykdyta. Ten irgi buvo akcentuota, kad reikalingi sisteminiai moksliniai tyrimai dvarams“, – BNS teigė I. Kačinskaitė.

Pasak jos, dvarai Lietuvoje pradėjo nykti dar tarpukariu, o sovietmečiu jų saugota nedaug – daugiausiai elitinės ir vertingos sodybos, o į kultūros paminklų sąrašą pateko tik objektai, susiję su ideologiškai palankiomis asmenybėmis.

Anot studijos, dėl tyrimų stokos išryškėja dvarų sodybų paveldo ir jo išsaugojimo poreikis, nes jos turėtų būti vertinamos ne tik kaip nekilnojamasis kultūros paveldo objektas, bet ir kaip visuma, apimanti tiek materialųjį paveldą, tiek nematerialųjį – dvarų istoriją, savininkus, kultūrinį dvaro gyvenimą ir kasdienybę.

I. Kačinskaitės teigimu, daugelio dvarų dėl jo prastos būklės išsaugoti neįmanoma, jie toliau nyksta, o iš kadaise fiksuotų 3,3 tūkst. dvarų šiuo metu į Kultūros vertybių registrą įtraukti tik 475, praradę savo istorinę funkciją dvarai.

„Tai, kas nyko, faktiškai nyko nei tiriant, nei fiksuojant. Ir toliau nenaudojamos dvarų sodybos nyksta. Todėl ir buvo atkreiptas dėmesys, kad būtent šiems dvarams reikalingi istoriniai, architektūriniai, archeologiniai, menotyriniai tyrimai tam, kad šita paveldo dalis neišnyktų be pėdsakų ir visiškai be jokių tyrimų ar fiksavimo“, – aiškino Kultūros paveldo departamento atstovė. 

„Dvarų sodybos tiesiog nyksta akyse, tai bus neišvengiamas praradimas. Mūriniai ir moliniai pastatai dėl atmosferos poveikio griūva, netvarkomi parkai virsta mišku. Jeigu nesugebame visko išsaugoti, tai svarbu bent tą, kas neturi perspektyvos išlikti, užfiksuoti“, – BNS pasakojo I. Kačinskaitė.

Menotyros, kultūros ir dailės istorijos, kultūros tyrimų, architektūros bei technologijų srities mokslininkų parengta analizė rodo, kad iki šiol dvarų paveldo tyrimai daugiausia buvo finansuojami Kultūros ministerijos lėšomis. Nors tikslingo finansavimo moksliniams tyrimams ir jų sklaidai stigo, tačiau potencialo dvarų paveldo tyrimų plėtrai yra.

„Vien tik vietovės fiksavimo nepakanka, reikia kelti archyvus, reikia papildomų tyrimų, atskleidžiančių įvairiapusę dvarų kultūrinę vertę. Todėl tyrimai būtų kaip pagalba dvarų sodybų paveldo išsaugojimo procesui, kurį dabar atlieka (departamentas – BNS)“, – BNS sakė I. Kačinskaitė.

Pasak studijos autorių, dvarų paveldo įtraukimas į LMT finansuojamas priemones ir specialios programos sukūrimas sustiprintų tyrimų galimybes ir paskatintų mokslininkus tirti šį paveldą tarptautiniu mastu, atskleistų Lietuvos kultūrinio identiteto svarbą tarptautinėje mokslo bendruomenėje.

„Įvertinome dvarų išsaugojimo galimybes bei LMT finansavimo priemonių potencialą šioje srityje. Nors atskira tikslinė priemonė nebus kuriama, dvarų paveldo tyrimai bus integruoti į kelias LMT programas“, – pranešime sakė ekspertų komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė Aida Mačerinskienė. 

Be to, studijoje atkreipiamas dėmesys, kad dvarų paveldo tyrimų plėtrai būtina spręsti iššūkius: neapibrėžtą valdymo ir atsakomybės pasiskirstymą tarp institucijų, lyderystės trūkumą, ribotus tyrėjų išteklius ir menkas sutelktinio finansavimo galimybes.

Šiuo metu tyrėjai kviečiami teikti paraiškas projektams ir kitoms LMT administruojamoms finansavimo priemonėms, susijusioms su dvarų sodybų paveldo tyrimais.