Ėgliškių - Andulių archeologinis kompleksas unikalus daugybe aspektų

Ir tai jau tampa gražia tradicija: žygiavome pernai, nardėme po praeitį ir šiemet.

Ypatingoje vietoje, kuri dar kartą įrodė, kokį milžinišką, neišnaudotą potencialą turi.

Tai – Ėgliškių-Andulių archeologinis kompleksas, Kretingos piliavietė (piliakalnis), ir joje vyko tiesiogiai su karyba susiję bei itin svarbūs mūsų Vakarų Lietuvos istorijai įvykiai.

Kodėl kariai? Kodėl šauktiniai?

Idėja – labai paprasta: tarnauti Tėvynei prisiekę kariai per pažintį su vakarų baltų, kuršių paveldu įgauna dar didesnę motyvaciją ginti mūsų kraštą.

Ne tik jo žmones, teritoriją, bet ir nuostabią kultūrą, kurią mielai su kruvinu padažu sušlamštų okupantas.

Ką ir bandė daryti viena tokia valstybė, tauta.

Minėtas archeologinis kompleksas unikalus daugybe aspektų.

Pirmiausiai, VI a. pr. Kr. ir XIII a. po Kr. paminklus skiria vos geras puskilometris.

Tu gali vienoje vietoje išvysti ir pilkapyno teritoriją su V-IV a. pilkapio akmenų vainikais, ir XIII a. kovas menančią piliavietę.

Archeologas Ignas Jablonskis (1911-1991) turėtų būti patenkintas Dausose.

Jo darbas nenuėjo perniek, nes būtent jis 1980 m. tyrinėjo pilkapius ir paliko atidengtą vieno iš jų dugną, nuklotą prieš beveik 2,5 tūkst. metų žmonių rankomis atneštais akmenimis (jie nejudinti iki šiol).

Bet ta vieta dešimtmečius buvo pamiršta, apleista, užžėlusi žolėmis.

Atgaivinome.

Dabar vedame ten ekskursijas, pagarbiu žodžiu paminėdami archeologą, žiūrėjusį taip toli į priekį. Nes kitų pilkapių nebelikę nė žymės.

Tą vieną paliko atidengtu dugnu specialiai edukacijai.

Pilkapyne papasakojau apie mūsų protevių laidosenos tradicijas ir Vakarų Lietuvos išskirtinumą.

Jo esmė – jūra, vartai į pasaulį, todėl čia žmonės dar bronzos amžiaus laikais pažino kitas kultūras, jų darbus, ir buvo daug pažangesni šioje srityje, nei giliai žemyne gyvenę.

Jūros ir per ją vykusių prekybos kelių reikšmė mūsų protėvių kultūrai – didžiulė.

Na, o Ėgliškių (Andulių) piliakalnis ir kuršiški akcentai – jau karių akyse ugneles įžiebusi ekskursijos dalis. Ginklai, papuošalai ir turbūt svarbiausių XIII a. įvykių analizė.

Apie Pietų Kuršo padalijimą, Durbės mūšį ir jo pasekmes: kuršių sukilimą. Pastarojo pagrindiniu epicentru, kariniu forpostu ir buvo Kretingos pilis.

Esu surinkęs visą pluoštą informacijos, kurioje aiškiai apibrėžiamas šios pilies vaidmuo. Iš čia puldinėjo Memelburgą.

1263 m. išviliojo Livinijos ordiną iš tvirtovės, privertė užpulti Kretingos pilį, o čia svetimšaliai pasikrovė malkų.

Smarkiai.

Mūšis buvęs toks sėkmingas, kad kuršiai ant laužo sudegino patį Memelburgo komtūrą. Paaukojo Dievams. Kaip brangiausią mūšio trofėjų.

Vokiečiai, atmindami šį įvykį, prie šalia esančio alkakalnio XIX a. pab. buvo net paminklinį akmenį pastatę. Tik šis mįslingai dingo ir iki šiol nerandamas.

Neįmanoma čia visko supasakoti: realiai ir tų trijų valandų vienai karių grupei buvo per mažai. Šis kompleksas – tiesiog persisunkęs kuršiška dvasia.

Gali pasakoti apie kapus. Įkapes. Amuletus. Importą. Mitologiją. Mūšius. Istorinius įvykius. Ko gero, nė vienas kitas piliakalnis neturi tokio galingo užtaiso.

Nebent Apuolė, bet ten – daug senesni (IX a.) laikai ir kiti priešai (švedų vikingai).

Gera diena.

Prasminga.

Esu įsitikinęs, kad istorijos pamokos taps dar didesne motyvacija tarnauto savo šaliai. Nes mes esame žiauriai turtingi.

Savo kultūra, protėvių atminimu ir unikalumu. Baltiška dvasia.