Fotomenininko Antano Stanevičiaus įamžintos Baltijos kelio akimirkos atgijo autobuse

Prieš 33 metus nubangavusį dar neregėtą trijų Baltijos tautų vienybės proveržį klaipėdiečiai vėl prisiminė keliaudami autobusu ir žveldami į čia eksponuojamas žinomo publicisto, poeto, knygų leidėjo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Antano Stanevičiaus fotografijas.

Klaipėdos savivaldybės iniciatyva surengta paroda „Baltijos kelio atspindžiai“ šįkart pristatyta ne parodų salėje, o elektra varomo naujos kartos autobuso „Dancer“ salone.

Miestiečiai čia išvydo fotografo įamžintas istorinio įvykio akimirkas.

Keliaujanti fotografijos paroda

Nuo senojo Biržos tilto per visą miestą Taikos prospektu riedėjęs maršrutinis autobusas 45–60 minutes stovėdavo penkiose stotelėse: prie Atgimimo ir Teatro aikščių, Šiaurinio rago, didžiausių miesto prekybos centrų „Akropolis“, „Big“ ir „Molas“.

Visi norintieji galėjo į jį lipti ir apžiūrėti parodą.

Keliaujančios fotografijos parodos lankytojų laukė dar viena staigmena – autobuso salone jie išvydo Lietuvos kovą už laisvę ir nepriklausomybę primenantį prodiuserės Lauros Paukštės filmą „Nepakartojamas Baltijos kelias“ (režisierius Darius Dapkus, 2019), pristatytą daugiau kaip 60-tyje pasaulio šalių.

Atgimimo aikštėje, kurioje sovietmečiu dunksojo ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio proletariato vadu paskelbto bolševikų perversmininko Vladimiro Uljanovo (Lenino) skupltūra, neįprasto renginio dalyvius ir pirmuosius keleivius pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Aplinkai draugiškas istorinės atminties autobusas „Dancer“ po uostamiestį važinėjo beveik penkias valandas.

Šventinę nuotaiką salone ir stotelėse skleidė renginį organizavusio Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ dainininkai.

Baltijos tautos nusimetė pančius

1989 metų rugpjūčio 23-ąją, minint gėdingo Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, žmonės, išsirikiavę keliuose, rankomis susikibę į 650 kilometrų ilgio gyvąją grandinę, simboliškai sujungė trijų Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Tai buvo protestas, smerkiantis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse bolševikų ir nacių pasirašytus slaptuosius protokolus dėl Baltijos šalių okupavimo ir jų nepriklausomybės panaikinimo.

Išskirtinę pavergtų tautų solidarumo akciją organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.

Parodos „Baltijos kelio atspindžiai“ autorius A.Stanevičius tada buvo vienintelio uostamiesčio dienraščio „Tarybinė Klaipėda" vyriausiasis redaktorius, profesionaliu fotomenininku savęs, kaip pats teigia, jis nelaikė.

Vykdamas į Baltijos kelio ruožą Pasvalys–Saločiai ir nujausdamas, kad bręsta reikšmingi įvykiai, žurnalistas įsimetė į kelionės krepšį fotoaparatą ir šūsnį fotojuostelių. Spalvotos juostos tada buvo deficitas ir retenybė.

Gyva jungtis – nuo Vilniaus iki Talino

Visus kelius užtvindžius autobusams, lengvosioms mašinoms, A.Stanevičius, tąkart patekęs į žmonių upę, be perstojo tekėjusia plento juosta kiek akys užmato iki pat horizonto, pasijuto kaip džiugiame sapnes.

Maldos, dainos, šypsenos, aukštyn keliami vaikai, pakelėse prie kryžių ir koplytstulpių deginamos žvakės, dedamos gėlės.

Iš jaudulio jam drebėjo rankos, sunku buvo fotoaparate nustatyti ryškumą. Pasvalio-Saločių kelio ruože žmonės susirėmė pečiais - vienas prie kito mūru stojo apie 20 tūkstančių klaipėdiečių.

Jų gretose tada buvo ir iš uostamiesčio kilęs ekonomistas Gitanas Nausėda - dabartinis Lietuvos prezidentas.

„Jausmas toks, tarsi iš kosmoso nusileido skraidančioji lėkštė. Įvyko tai, kas atrodė neįmanoma. Nerimavome mums patikėtas kelio ruožas bus skylėtas - nepakaks žmonių.

Tačiau jų buvo tiek, kad visi netilpo į grandinę. Esu be galo laimingas, kad šitą stebuklą regėjau savo akimis", – Baltijos kelyje patirtų įspūdžių neužmiršta A.Stanevičius.

Antradienį per šventinį minėjimą sostinės Rotušė aikštėje G.Nausėda, prisiminęs taikingą Lietuvos žmonių kovą už laisvę ir nepriklausomybę, Baltijos kelią pavadino „milijoniniu referendumu“ už valstybės saugumą. Prezidentas ragino žmones didžiuotis „stebuklu, sukurtu daugiau kaip prieš 30 metų“.

Pasveikino ir JAV karo jūrininkus

Pilietinė Baltijos kelio akcija, kurioje dalyvavo iki 810 tūkst. Lietuvos gyventojų, įtraukta į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausia gyvoji grandinė, ji praturtino UNESCO „Pasaulio atminties“ sąraše fiksuojamus įsimintiniausius istorijos įvykius.

Baltijos kelio dalyviai nesinaudojo mobiliaisiais telefonais, socialinių tinklų paslaugomis, banko mokėjimo kortelėmis – jų anais laikais dar nebuvo. Koks sparnuotas šūkis arba iniciatyva, koks organizatorius dabar galėtų sutraukti tiek žmonių?

Istorines Baltijos kelio akimirkas įamžinęs A.Stanevičius tada pats liko už kadro, bet dėl to nesisieloja: „Tokia jau fotografų dalia.

Svarbiau, kad pavyko tikroviškai parodyti svarbų atgimstančios Lietuvos tarpsnį – nesulaikomai prasiveržusius žmonių jausmus, laisvės trokštančios tautos energiją“.

Reikšmingiausių momentų ir dabar nepraleidžiantis dokumentinės fotografijos meistras A.Stanevičius ką tik užfiksavo dar vieną Lietuvai reikšmingą įvykį - Baltijos jūroje plaukiojančio milžino - 257 metrų ilgio JAV desantinio karo laivo su galinga ginkluote „USS Kearsarge“ - draugišką vizitą Klaipėdos uoste.

„JAV lyderystę užtikrinant Lietuvos ir mūsų artimiausių kaimynų saugumą siaubingos Rusijos agresijos prie Ukrainos žmones akivaizdoje aš vertinu kaip dar vieną solidarumo apraišką - Baltijos kelio tęsinį šiais neramiais laikais“, - kalbėjo „USS Kearsarge“ denyje amerikiečius jūrininkus pasveikinęs kilnojamosios parodos autorius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder