Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
XIX a. pabaigoje baigtas statyti, o vėliau – nuolat tvarkomas šiaurinis molas buvo atviras, be apsauginių tvorelių, neužgožtas milžiniškų cemento luitų, todėl jis atrodė grakštus, tarsi jūros promenada.
Na, o Baltasis švyturys pavadinimą gavo dėl savo fasado spalvos (ant pietinio molo, Kopgalyje, stovėjo Pilkuoju pramintas neišvaizdus švyturiukas), o degė jame raudona šviesa.
Remiantis senoviniais brėžiniais, nuotraukoje matomas arti 9 metrų aukščio navigacinis objektas stūksojo pačiame anuomet 2 150 m ilgio šiaurinio molo gale ant specialiai įrengto mūrytų akmenų postamento.
Iki švyturio vedė siaurojo geležinkelio bėgiai, kurių likučiai dar neseniai buvo aptinkami Pirmojoje Melnragėje ir net naudoti prie molo esančių sodybų tvoroms įrengti.